Žmogaus teisių gide: neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba

Žmogaus teisių gide paskelbta nauja tema apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą. Pateikiama informacija siekiama nukentėjusiems nuo neapykantos incidentų padėti įgyvendinti savo teises bei perprasti teisinius aspektus .

Neapykantos nusikaltimai – baudžiamosios veikos, nukreiptos prieš tam tikras visuomenės grupes. Šie nusikaltimai nuo kitų skiriasi dėl savo motyvo. Neapykantos nusikaltimai gali pasireikšti įvairiomis formomis. Nusikalstamos veikos ir kiti teisės pažeidimai yra kasdieniai dalykai. Tačiau į nusikaltimus ir kitus pažeidimus su neapykantos motyvu turi būti žiūrima rimčiau, nes šie yra pavojingesni.

Įvykus neapykantos nusikaltimui, valstybė turi ne tik pozityvią pareigą aktyviai imtis veiksmų, kad nusikaltimas būtų kruopščiai ištirtas, tačiau ir užtikrinti, kad būtų atskleistas neapykantos motyvas. Valstybė taip pat turėtų imtis veiksmų, kad asmenys ir grupės, kurie buvo paveikti neapykantos nusikaltimo, neprarastų pasitikėjimo atsakingomis institucijomis, saugančiomis asmenis.

Neapykantos nusikaltimai turi žymų poveikį nukentėjusiesiems, nes šios veikos yra nukreiptos į nukentėjusiųjų tapatybę. Nukentėjusieji jaučiasi pažeidžiami ir patiria didesnę psichologinę žalą, nei kitų nusikaltimų atveju. Neapykantos nusikaltimai taip pat gali įbauginti bendruomenę, kuri pasižymi tokia pat tapatybe kaip ir nukentėjusysis.

Veika turi turėti du elementus, kad ją būtų galima laikyti neapykantos nusikaltimu – tai turi būti nusikalstama veika, įtvirtinta įstatyme, ir veika turi būti padaryta egzistuojant neapykantos motyvui. Neapykantos nusikaltimai yra laikomi ekstremalia diskriminacijos forma.

Neapykantos nusikaltimai ir žmogaus teisės

Nuo neapykantos nusikaltimų dažniausiai nukenčia pažeidžiamos visuomenės grupės. Todėl neapykantos nusikaltimai gali sukelti dar didesnį visuomenės pasidalijimą. Tai lemia poreikį, kad neapykantos nusikaltimai nebūtų traktuojami kaip eilinės nusikalstamos veikos. Šie nusikaltimai reikalauja specialių prevencinių priemonių bei specialių įgūdžių jiems atpažinti, tirti ir pagalbai nukentėjusiesiems teikti.

Nukentėjusiųjų teisių neužtikrinimas gali lemti teisės į gyvybę, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimo, teisės į teisingą teismą ir diskriminacijos draudimo pažeidimus.

Neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba

Beveik visi teisės pažeidimai, įtvirtinti įstatymuose, gali būti laikomi neapykantos nusikaltimais, jei jie turi du neapykantos nusikaltimui būtinus elementus – įstatyme įtvirtinta, kad tai yra teisės pažeidimas, ir veika turi neapykantos motyvą. Priešingai, neapykantos kalba yra unikali nusikalstama veika. Neapykantos kalba yra bet kokia neapykantos ir prievartos, nukreiptos į asmenį ar jų grupę, kurstymo, skleidimo ar pateisinimo forma, pagrįsta tam tikrais požymiais, pavyzdžiui, lytimi, seksualine orientacija, rase, etnine priklausomybe, tautybe, kalba, amžiumi, sveikatos būkle, religija ar įsitikinimais. Neapykantos kalba pažeidžia nukentėjusiojo orumą. Neapykantos kalba neturi pagrindinės nusikalstamos veikos. Tai reiškia, kad jeigu neapykantos kalba neturi neapykantos motyvo, tai tik asmens saviraiška, kuri neužtraukia atsakomybės. Neapykantos nusikaltimai yra daug platesnė sąvoka, nei neapykantos kalba. 

Lietuvoje neapykantos kalba yra nusikalstama veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse. Reikšminga pažymėti, jog neapykantos kalbos nesaugo saviraiškos laisvė. Kitaip tariant neapykantos kalbos negalime laikyti ir pateisinti kaip nuomonės ar saviraiškos laisvės.

Neapykantos kalba viešai kursto neapykantą ar smurtą prieš individus ar grupes, remiantis tam tikrais šių asmenų bruožai. Neapykantos kalba užtraukia atsakomybę, tačiau būtina atskirti neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus.

Daugiau apie savo teises kviečiame skaityti Žmogaus teisių gide. Žmogaus teisių gidas yra internetinis informacijos, švietimo ir savipagalbos įrankis. Jis padeda suprasti žmogaus teises įvairiose situacijose. Tai bendradarbiavimo projektas Europoje, kuriame talpinamas turinys, pritaikytas konkrečiai valstybei: Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Bulgarijai. Gidas prieinamas lietuvių, latvių, estų ir bulgarų kalbomis, kartu su vertimais į anglų ir rusų kalbas. Lietuvoje Žmogaus teisių gidą koordinuoja nevyriausybinė organizacija Žmogaus teisių balsas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *