Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 7 straipsnis numato, kad paslaugų teikėjas, įgyvendindamas moterų ir vyrų lygias teises, privalo visiems vartotojams, nesvarbu, kokia jų lytis, taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ar garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas. Nepaisant to, lyginant grožio salonų paslaugų kainas, buvo pastebėta, kad grožio paslaugų sferoje kainų nelygybė egzistuoja. Lietuvoje 2018 metais, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kampanijos metu „Kaina neturi lyties“ analizavo didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusių penkiasdešimties kirpyklų ir grožio salonų kainas ir pastebėjo, jog nustatytos grožio paslaugos moterims kainuoja nuo 23 proc. iki 43 proc. brangiau.

Ar situacija pasikeitė 2019 metais? Žmogaus teisių balsas atliko grožio paslaugų teikėjų kainoraščių analizę. Šis tyrimas praplečia tarnybos vykdytos analizės ribas ir iš dalies atsižvelgia ar kampanija buvo efektyvi.

Tyrimo metodika ir eiga

Tyrimo metu buvo analizuoti visomis veiklos formomis veikiantys grožio paslaugų tiekėjai. Tyrimas analizuoja grožio paslaugų tiekėjų kainas. Tam tikrais atvejais skirtingos kainos vyrams ir moterims gali būti nustatytos dėl objektyvių kriterijų (pvz.: medžiagų ir laiko sąnaudų). Šiame tyrime analizuoti grožio paslaugų tiekėjai tokių kriterijų nenurodė, todėl šiame etape yra traktuojami kaip turintys diskriminuojančius kainoraščius. Žmogaus teisių balsas tikslesnius duomenis tikisi surinkti antrojo tyrimo etapo metu, kai bus susisiekta su grožio paslaugų teikėjais ir diskutuojama apie galimybes suvienodinti kainas.

Tyrimas yra paremtas duomenimis, kurie buvo surinkti iš grožio paslaugų teikėjų interneto svetainių. Duomenys tyrimui buvo renkami naudojant internetinius paieškos variklius, ieškant grožio paslaugų tiekėjų naudojant raktažodžius (pvz. „kirpykla Vilnius“, „grožio salonas Šilalė“ ir panašiai). Daugiausia duomenų buvo surinkta iš Vilniaus (67 teikėjai), Kauno (32 teikėjai) ir Klaipėdos (15 teikėjų) regionų (t.y. didžiųjų Lietuvos miestų ir jų apylinkių). Tyrimo metu viso buvo analizuojami 176 teikėjų kainoraščiai, iš visos Lietuvos teritorijos.

Pažymėtina, kad tyrimo metu buvo atsižvelgta tik į grožio paslaugų teikėjus, kurie šiuo metu turi interneto svetaines. Tai reiškia, kad šis tyrimas neturėjo galimybės apžvelgti absoliučiai visų grožio paslaugų teikėjų, nes dalis teikėjų, ypač regionuose arba veikiantys neoficialiai,  savo internetinės svetainės neturi. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad, pasirinkus internetinės paieškos metodą, dalis grožio paslaugų teikėjų galėjo nepatekti į duomenų bazę dėl internetinių svetainių nustatymų ir internetinių paieškos variklių algoritmų ypatybių. Taip pat 15 proc. (viso 26) grožio paslaugų teikėjų savo internetinėse svetainėse kainų neskelbia ir todėl toliau nebuvo analizuojami.

Duomenų analizė parodė, kad dauguma grožio paslaugų teikėjų pažeidžia teisės aktus nustatant kainas tik vienoje kategorijoje (pvz.: nustatant tik kirpimo, bet ne pedikiūro kainas). Tokių teikėjų dalis (iš visų, kurių kainoraščiuose buvo nustatyti pažeidimai) sudaro 67 proc. Trečdalio (33 proc.) paslaugų teikėjų kainoraščiuose aptiktas daugiau nei vienas pažeidimas (žr. pav. 1).


Paveikslėlis 1: rezultatai pagal pažeidimų kiekį

Analizė pagal pažeidimų kiekį

Tyrimas parodė, kad 41 proc. (70 teikėjų) visų analizuotų teikėjų taiko skirtingas kainas vyrams ir moterims teikiant bent vieną paslaugą, taip pažeisdami Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnį. 44 proc. (75) teikėjų taiko vienodas kainas (žr. pav. 2).

Paveikslėlis 2: rezultatai pagal pažeidimus kainoraštyje

Analizė pagal paslaugų tipą

Pažeidėjų analizė pagal sritį, kurioje egzistuoja pažeidimas, parodė, kad dauguma grožio paslaugų teikėjų netinkamai nustato kainas teikiant kirpimo ir plaukų dažymo paslaugas (55 proc.). Nustatant manikiūro kainas – 14 proc., pedikiūro – 13 proc., depiliacijos – 16 proc., kitų paslaugų – 2 proc (žr. pav. 3).

Paveikslėlis 3: rezultatai pagal pažeidimų tipą

Rekomendacijos ir tolimesni veiksmai

Lietuvos Respublikos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato, kad paslaugų teikėjas privalo visiems vartotojams, nesvarbu, kokia jų lytis, taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas už tokias pačias ir vienodos vertės paslaugas. Kainos turi būti nustatomos vadovaujantis objektyviais kriterijais. Pavyzdžiui, kirpėjai kainas galėtų nustatyti pagal paslaugos trukmę, sunaudotas priemones, kirpimo sudėtingumą, įrankių panaudojimą ir pan.

Šių rezultatų paskelbimas simbolizuoja pirmojo tyrimo etapo pabaigą. Antrajame projekto etape Žmogaus teisių balsas susisieks su visais grožio paslaugų teikėjais, kurių kainoraščiuose buvo rasta pažeidimų, ir sieks bendradarbiaujant ir konsultuojant grožio paslaugų teikėjus informuoti apie galimybę pakeisti kainoraščius pagal galiojančius teisės aktus.

Informacija apie organizaciją

Žmogaus teisių balsas yra ekspertinio pobūdžio organizacija, kuri atlieka tyrimus žmogaus teisių srityje ir bendradarbiauja su įvairaus pobūdžio institucijomis ir verslo subjektais.

Kilus klausimams dėl tyrimo ar norint konsultacijos dėl tinkamo kainoraščio sudarymo ar komunikacijos kampanijų galite susisiekti su Žmogaus teisių balsu el. paštu info@ztbalsas.lt


Žmogaus Teisių Balsas

Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.

0 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *