„Tarnaitės pasakojimas“ vienas iš tų serialų, kurie turi galią priversti tave jaustis, kad gyveni jų pasaulyje ir visi įvykiai, kurie rodomi vyksta iš tiesų. Būtent todėl šis serialas mane taip gąsdina – vienas netinkamas posūkis pasaulio istorijoje ir Giliados valstybė, ar viena panaši į ją, tampa realybe, o ne pasakojimu gąsdinančiu ne tik vaikus, bet ir suaugusius žmones. Vis dėlto praeitais metais 33 Emmy nominacijų sulaukęs ir šiais metais gavęs dar 20, serialas ne tik gąsdina distopiniu pasauliu, bet priverčia susimąstyti, ką daryti, kad tokiame neatsidurtume, bei parodo be galo stiprios moters kovą prieš realybę, kurioje ji atsidūrė.

Istorija rutuliojasi Giliados valstybėje, kuri pastatyta ant sugriuvusių JAV pamatų. Pasaulyje dėl užterštumo, technologijų, karų labai stipriai sumažėjęs gimstamumo skaičius, beveik nėra vaikų, o jų susilaukti vis sunkiau ir sunkiau. Todėl nuvertę JAV kongresą ir prezidentą, Giliados vadovai grįžo prie senujų „vertybių“ sistemos – moterys turi prisiimti atsakomybę dėl to kas vyksta ir patarnaudamos Giliados Dievui atsiduoti šeimai. Joms draudžiama rašyti ir skaityti, dirbti, rinktis ką mylėti, kai kurios priverstos atsisakyti net savo vardų.

Be valdomų gyventojų (kurios pristatomos tik 2 sezone), moterys skisrtomos į 3 kategorijas. Aukščiausia iš jų – Žmonos, jos nešioja žalios spalvos drabužius ir visas jų gyvenimo tikslas yra palaikyti savo politines karjeras turinčius vyrus. Taip pat yra Martos, rudus drabužius dėvinčias tvarkytojos ir virėjos. Galiausiai, Tarnaitės – tai vis dar vaisingos moterys, priskiriamos į tam tikrus politikų namus, kad „šeimai“ atneštų vaiką. Tam skirta ceremonija vykstanti kartą per mėnesį, kuri laikoma šventa ir būtina Giliadoje. Už nepaklusimą tarnaičių ar kitų gyventojų gali laukti mirties bausmė arba suluošinimas – išpjautas liežuvis už netinkamus žodžius arba išlupta akis už pažiūrėjimą ten, kur nereikia.

Mes šį pasaulį matome per pagrindinės veikėjos June akis. „Prieš“, bent jau taip laikotarpį iki Giliados vadina June, ji dirbo redaktore leidykloje, turėjo vyrą Luką ir dukrytę Haną, kurią labai mylėjo. Jos geriausia draugė Moira buvo susižadėjusi su kita mergina ir visada buvo šalia, kai tik June jos reikėjo. Žiūrovas pamato June šiame gyvenime – laimingą, protingą ir drąsią moterį. Po perversmo, iš bandančios pabėgti June buvo atimta jos dukra ir ji tapo viena iš Tarnaičių įtakingo politiko namuose. Mes stebime ne tik visą skausmą, kurį ji turi išgyventi – kartais atrodo, kad tiek daug skausmo vienam žmogui ištverti būtų per sunku – bet ir ryžtą ir drąsą, kuri vis dar tokia didelė šios moters dalis ir negali būti ištrinta. Net tokiomis situacijomis June suranda gerų žmonių ar atranda mažas žmogiškumo dalis kituose.

Ne veltui June įkūnijanti Elizabeth Moss dažnai nuominuojama įvairiems apdovanojimams – jos vaidyba yra didžiulė dalis, kodėl serialas toks sėkmingas. Ji perteikia tą skausmą, kuri patiria jos veikėja netgi per daug gerai. Kita aktorių dalis taip pat dirba puikiai – kai kurie iš jų sukuria veikėjus, kurių neįmanoma nekęsti, bet įmanoma suprasti. Serialas, kuriamas tarsi tamsintomis spalvomis, kai rodoma June dabartis, tik raudona išsiskiria ekrane ir neleidžia tarnaitėms pasislėpti. O kai kalbama apie June praeitį, ekranas tarsi nušvinta. Taip lengva į jį įsijausti ne tik dėl šių dalykų, bet ir dėl to, kaip jis nufilmuotas – nuo pat pirmųjų serijų režisieriai renkasi kadrus prie pat aktorių veidų, kad žiūrovas matytų jų akimis ir pajustų, kaip arti veikėjų jie yra.

Žiūrint serialą lengva pykti dėl to, kas nutinka veikėjams, kurie buvo paprasti, geri ir mylintis žmonės. Taip pat baisu, nes atrodo panašių idėjų, kuriomis vadovaujasi Giliados kūrėjai, galima išgirsti per žinias arba paskaityti bet kokiame naujienų portatle. Bet jame taip pat yra vilties: kad net ir tokiomis sąlygomis išlieka žmonių, kurie yra geri ir myli vienas kitą; kad negalima nustoti kovoti, nesvarbu, koks mažas pasipriešinimas. Serialas priverčia susimąstyti apie moterų stiprybę bei kaip į jas yra žiūrima. Tai vienas iš geriausių, nors ir „sunkiausių“ serialų, kokį yra tekę matyti.


0 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *