Didelė dalis mano rytų panašūs vieni į kitus – su dideliu vargu išsiverčiu iš lovos, paskutinę minutę išsirenku ką apsirengti ir išgeriu žalios arbatos. Paskutinius kelerius metus į šią rutiną įsijungė ir dar vienas būtinas komponentas – makiažas. Jis, ko gero, viena iš mėgstamiausių mano ryto dalių. Mano pasitikėjimas savimi padvigubėja: buvo laikas, kai galvojau, kad bent pusę mano asmeninių problemų išspręs pakankamai storas juodo akių pieštuko apvadas. Vis dėlto, makiažui reikia kruopštumo, praktikos, žinių. Jeigu noriu išmokti kažką susijusio su makiažu dažniausiai žiūriu YouTube vaizdo įrašus, sukurtus savo darbu besidalijančių kūrėjų. Didelė dalis makiažo meistrų, kurių darbą seku – vyrai. Jais ir jų sukurtais įvaizdžiais žaviuosi ne aš viena – vaikinai tampa didžiulėmis interneto sensacijomis. Vis daugiau vyrų po truputį pradeda nešioti kosmetikos elementų ar kasdienį makiažą, jame ieškodami pasitikėjimo savimi, saviraiškos būdo ar norėdami paslėpti savo netobulumus. Tarp jų populiarėja ir nagų lakas, sijonai ir kiti „moteriški“ produktai. Deja, jei vaikinas pasidažęs blakstienų tušu, be kurio aš neįsivaizduoju savaitės, praeitų Laisvės alėja, ko gero sulauktų nors kelių keistų žvilgsnių.

Bandant perprasti lytį

Norint nagrinėti vaikinus ir makiažą, reikėtų suprasti, ką mes laikome vyru ir moterimi, o ką apibūdiname „vyriška“/„moteriška“. Biologinė žmogaus lytis pagal mūsų anatomiją, hormonus ir kitus bruožus, priskiria mus prie vienos ar kitos grupės – vyrų ir moterų (žinoma, žmogus gali jaustis, kad nėra nei tos, nei tos lyties arba neturėti tam tikrų biologinių lyties požymių ar turėti kelioms lytims būdingus požymius). Gimdami neturime biologinės lyties pasirinkimo, tačiau labai greitai aplinka primesdama mums tam tikrus lūkesčius (kurie yra socialinės lyties dalis) nurodo kaip turėtume elgtis. Lyti apibūdinti ir mus išmokyti „tinkamai“ elgtis naudojami įvairūs visuomenės sukurti konstruktai – stereotipai, idealai atėję iš tam tikro istorinio laikotarpio, statusai dabartinėje visuomenėje ir t.t.

Didelė šios sistemos dalis mums yra pateikiama, nes susiformavo ir nusistovėjo per ilgą laiką. Vienas dalykas ką vis dėlto galime patys bent iš dalies kontroliuoti, tai taip, kaip lytį išreiškiame patys, kuriai socialinei lyčiai priklausome, kuo jaučiamės esą. Tai gali būti tai, kaip rengiamės arba kaip stengiamės atrodyti. Lyties išraiškos kategorijai galima priskirti ir įvairią kosmetiką – makiažą, nagų laką, plaukų dažus ir kita…

Problema su lyties išraiška ta, kad netgi, kai mes galime pasirinkti, kaip ir ar ją išreiškiame, tam tikros lyties išraiškos formos jau buvo suskirstytos į vyriškus ir moteriškus iš anksčiau. Tarkime, mergina gali pasirinkti dėvėti ar nedėvėti sijono, bet ko gero jai neišeis pakeisti didelės grupės nuomonės, kad jie yra moteriški. Iš tiesų, sijonas – medžiagos gabalas, kurį, su kitu nusistatymu, būtų galima naudoti įvairioms veikloms. Bet mes esame įsitikinę, taip pat ir išmokyti, kad tai sijonas, ir kad jis yra „moteriškas“. Tokia pati situacija ir su makiažu – savaime dažai nėra nei vyriški nei moteriški, etiketę savo mintyse užsidedame mes (ar nesuvokiant uždeda visuomenė).

Istorinis kontekstas

Istoriškai makiažas vyrų naudojamas jau nuo 4000 metų iki Kristaus (beveik tūkstančiu metu anksčiau nei raštas). Ypač populiarus jis buvo senovės Egipte, tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Visiems žinomas egiptietiškas akių apvadas juodu pieštuku, kuris simbolizavo asmens statusą visuomenėje ir turtą, todėl stengtasi jį padaryti kuo ryškesnį. Tačiau nedaug kas žino, kad egiptiečiai naudojo ir žalią akių šešėlį, kuriuo tikėjosi pritraukti dievų palaiminimą ir apsisaugoti nuo ligų, bei ryškindavo lūpas ir skruostus raudonais dažais. Pažvelgus į karalienės Elžbietos I laikų paveikslus (XVI a.), žvelgia balti nuo pudros vyrų veidai, primenantys idealizuota porcelianą, kurie ir atsispindi jų vaiduokliškoje odoje. Dar akivaizdesnis vyrų santykis su makiažu Liudviko XVII – ojo, Karaliaus Saulės, Prancūzijoje. Vaikino pasirodymas aukštuomenėje be makiažo, kuo aukštesnio peruko ir aukštakulnių batelių būtų buvęs laikomas skandalu ir, ko gero, įžeidimu karaliui. Požiūris į makiažą visuomenėje pasikeitė, kai į valdžią Anglijoje atėjo karalienė Viktorija. Ji ir Bažnyčia makiažą laikė vulgarumo ir tuštybės simboliu. Makiažas prarado dalį savo populiarumo ir vėliau buvo pradėtas sieti su moterimis ir moteriškumu.

Einant laikui vyrai pradėjo naudojo makiažą tik filmų aikštelėse, ypač Auksinio Holivudo laikais, bei išpopuliarėjus gotų kultūrai. Bet buvo vienetai tų, kuriems pavyko prasimušti iki filmų žvaigždės titulo, o asmenys, kurie priklausė tam tikram judėjimui buvo (yra) marginalizuojami. Prieš keletą metų makiažas tarsi atgimė tarp vyriškosios lyties atstovų.

 

Vyrai – makiažo profesionalai

Visai neseniai didelės pripažinimo pasiekia vaikinai, kurie profesionaliai užsiima makiažu ir moko šio meno kitus. YouTube itin didelės sėkmės susilaukė jaunas amerikietis James Charles, kuris tapo pirmu vaikinu modeliu žurnalui „CoverGirl“, būdamas 17. Jo ir kitų drąsių asmenybių pavyzdžiu pasekė vaikinai iš viso pasaulio, kuriems makiažas tapo būdu atskleisti savo kūrybiškumą ir parodyti save. Tokių įkvepiančių žmonių galima rasti ir Lietuvoje, tenka tik atidžiau peržvelgti socialinius tinklus. Smagu matyti juos būnančius savimi ir nebijančius to parodyti kitiems, be to lengva mokytis iš žmonių, kurie myli tai, ką daro.

Makiažą galima pamatyti ne tik tarp profesionaliai juo užsiimančių, bet vis daugiau paprastų vaikinų pasaulyje ir Lietuvoje pradeda prisipažinti, kad jį naudoja tam, kad įgautų pasitikėjimo savimi, paslėptų trūkumus – aknę ar tamsius ratilus po akimis. Po truputį jie pradeda apie tai kalbėti: kaip visada kompleksavo savo oda ir tada atrado, kad galima paslėpti dėmes ir kita, kas nepatinka, ar kaip blakstienų tušas ar antakių pieštukas išdidina jų akis. Jie kalba apie tai, kad irgi patiria spaudimą gerai atrodyti, būti tobulais – lygia oda, dideliais raumenimis ir išryškintais žandikauliais, nors nei nori, nei gali tokiais būti. Vaikinai, kurie kalba apie makiažą, dažnai tai daro taip nedrąsiai, nors, tai yra tik būdas labiau pasitikėti savimi ar paslėpti, kas nepatinka.

Dabartinė visuomenė tobulėja ir nors labai lėtai anksčiau sukurti socialinės lyties ir būtent makiažo atveju – vyriškumo konstruktai keičiasi ir nyksta. Prieš kelis šimtus metų visuomenė nusprendė, kad makiažas skirtas tik moterims, ką atneš kiti artimiausiu metai?

Pagrindinė nuotrauka: James Charles //Instagram/jcharlesbeauty


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *