Feminizmas – tai judėjimas, kuriuo siekiama suteikti moterims visas ekonomines, socialines ar politines teises, kokias turi vyrai, bei užtikrinti lygias galimybes visose gyvenimo sferose. Nors tai atrodo kaip savaime suprantamas siekis, tačiau diskusijos šia tema tiesiog virte verda ir atsiranda nemažai skeptikų, prieštaraujančių feminizmo iškeltoms idėjoms. Bene daugiausiai tokių neigiamų reakcijų sulaukia viena iš feminizmo srovių – tai radikalusis feminizmas, susiformavęs septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Taigi, kodėl jis toks kontroversiškas?

Radikalusis feminizmas taip vadinamas yra todėl, nes, priešingai nei liberalūs feministai, kurie siekia sulyginti vyrų ir moterų teises tik patobulindami dabartinę sistemą, padarydami ją teisingesne, radikalieji feministai siekia „išrauti su šaknimis“ problemą ir visiškai reformuoti visą sistemą ir/ar visuomenės santvarką, egzistuojančią dabar. Moterų ir vyrų nelygybės „šaknimis“ jie laiko istoriškai susiklosčiusią patriarchalinę sistemą, kurioje moterys yra laikomos prastesnėmis už vyrus, todėl pastarieji yra aukščiau hierarchijoje ir būtent jų rankose turi būti sutelkta visa galia bei valdžia – tai lemia moterų priespaudą ir išnaudojimą. „The personal is political“ („Asmeniška yra politiška“) – tai radikaliųjų feministų šūkis, kuriuo norima pasakyti, kad individualios moterų patirtys turi kažką bendro ir jokia moteris negali išvengti neigiamų patriarchato padarinių.

Pagrindinės problemos

Radikalieji feministai teigia, kad moterų suvaržymą lemia jau senais laikais susiformavęs patriarchalinis įsitikinimas, kad jos yra reikalingos tik gimdyti ir prižiūrėti vaikus, o vyrams pavesta atlikti kitus sunkesnius ar svarbesnius darbus, taigi moterys yra laikomos silpnesne lytimi. Nors dėl visuomenės progreso moterys turi daug daugiau laisvo laiko ir absoliuti dauguma darbų joms (bent teoriškai) tapo prieinami, o vyrams yra lengviau patiems užsiimti vaikų priežiūra, visuomenės sąmonėję vis tiek išliko gyvi stereotipai apie lyčių pareigas ir moterų padėtis nepagerėjo taip žymiai, kaip turėjo. Tik panaikinus šiuos stereotipinius lyčių vaidmenis bus panaikinta ir lyčių nelygybė, moterims bus suteikta visiška laisvė pačioms spręsti visus klausimus, įskaitant ir su reprodukcija susijusius klausimus, kaip gimdymas, abortas, kontracepcija ar sterilizacija.

Anot šių feministų, patriarchatas ir kitais būdais daro žalą moterims – pagal šią sistemą, vyrams neva priklauso teisė į moters kūną ir jie gali jį naudoti pagal savo poreikius, taigi tai yra pagrindinė seksualinio smurto, priekabiavimo bei prostitucijos kaip seksualinio ir ekonominio moterų išnaudojimo priežastis, o pornografija, kai kurių radikaliųjų feministų nuomone, taip pat daro žalą moterims. Be to, teigiama, kad mizoginiją (neapykantą moterims) lemia ir jų seksualizavimas popkultūroje bei žiniasklaidoje.

Be to, radikalieji feministai nevengia kritikuoti ir politinių institucijų bei religijų, nes jos skatina vyrų dominavimą.

Erdvės tik moterims

Be įvairių viešų protestų (pavyzdžiui, 1968 m. protestas prieš Miss America grožio konkursą dėl jame taikomų nerealių grožio standartų, moterų objektifikavimo, rasizmo ir kitų priežasčių ar liepos pradžioje vykusiame London Pride surengtas prieš trans asmenis pasisakančių radikalių feminisčių protestas), kultūrinių renginių, kuriamų įvairių feministų grupių, radikaliojo feminizmo siekiams realizuoti buvo iškelta idėja, kad reikia kurti tik moterims skirtas erdves – bendruomenes, kuriose moterys yra apsaugotos nuo neigiamos vyrų įtakos ir gali laisvai reikšti savo mintis, veikti išvengdamos pažeminimo, pajuokos, smurto ar seksualinio priekabiavimo, jaustis saugios ir turėti pakankamai privatumo. Šiai iniciatyvai įgyvendinti kuriamos įvairios erdvės – nuo renginių, festivalių iki klubų, restoranų, viešbučių, spa ir sporto salių tik moterims. Kai kuriose jų vyrai gali būti įleidžiami tik kaip svečiai ar specialiomis progomis, kitose vyrų lankymasis yra griežtai uždraustas. Daug nesutarimų kyla dėl draudimo trans moterims lankytis erdvėse, skirtuose tik moterims. Kai kurios radikaliosios feministės, priklausančios TERF (Trans-Exclusionary Radical Feminism – trans asmenis išskiriantis radikalus feminizmas), teigia, kad moterimi yra tik gimstama, ne tampama, ir erdvės moterims yra tik moterims, kurios yra motermis nuo gimimo. Tikriausiai daugiausiai dėmesio šia tema sulaukė Mičigano moterų muzikos festivalis arba MWMF (Michigan Womyn’s Music Festival). Šis festivalis, buvęs reikšminga vieta daugybei moterų nuo pat 1976 m., 2015 m. buvo rengiamas paskutinįjį kartą, nes nepavyko taikiai išspręsti nesutarimų dėl trans moterų. Festivalis nebuvo transfobiškas vos tik jį įkūrus, bet neilgai trukus ėmė kilti konfliktų. Kai 1991 m. iš festivalio buvo išvaryta trans moteris Nancy Burkholder, įsižiebė įvairūs protestai, buvo rengiami boikotai, pasirašyta peticija, kai kurie festivalio dalyviai pasitraukė iš jo veiklos, trans aktyvistai kaip atsaką surengė tuo pat metu vykstantį Camp Trans festivalį, bet MWMF nesutiko pakeisti „womyn-born-womyn” nuostatos, taigi jo veikla yra nutraukta (tiesa, TERF feministės vietoje jo surengė transfobiškus „OreGaia“ ir „TeRF Fest“ festivalius) ir galbūt bus atgaivinta išsprendus nesutarimus. Panašu, kad šie įvykiai galėjo padaryti ir teigiamos įtakos kitiems festivaliams – pavyzdžiui, šį rugpjūtį pirmąkart Jungtinėje Karalystėje rengiamo panašaus festivalio Women Fest organizatoriai akcentuoja, kad trans moterys čia yra laukiamos.

Kitos srovės ir tipai

Nors visus radikalius feministus sieja įsitikinimas, kad moterų nelygybę, priespaudą ir išnaudojimą lemia patriarchalinė sistema, jų nuomonės išsiskiria kitais aspektais ir vieni feministai yra linkę siekti kraštutinumų labiau, nei kiti, todėl iš radikaliojo feminizmo atskilo kelios dar radikalesnės jo atšakos.

Kartais pasigirsta nuomonė, kad visos feministės, ypač radikaliosios, nekenčia vyrų. Tiesa ta, kad tarp radikaliųjų feminisčių yra tik dalis tokių, kurios viešai reiškia neapykantą vyrams. Pavyzdžiui, Valerie Solanas, kuri tapo žinoma po to, kai 1968 m. pasikėsino į Andy Warhol gyvybę įtardama, kad jis norėjo pavogti jos patriarchatą kritikuojantį manifestą, teigė, kad vyrą vadinti gyvuliu yra lyg pagyrimas, jis – tik mašina, vaikštantis „dildo“. Panašiai apie vyrus atsiliepia ir kai kurios kitos feminstės, vadinamos mizandristėmis. Jos smerkia vyrus dėl jų arogancijos, konkurencingumo, poelgio į fizinį ir seksualinį smurtą, savanaudiškumo ir dar daugybės kitų dalykų ir nesutinka, kad „ne visi vyrai yra tokie“ arba mano, kad tokių yra didžioji dauguma. Tačiau tai – tik kraštutinumai, didžioji dalis feminisčių tvirtina kovojančios prieš patriarchatą, ne prieš vyrus, o tai – du skirtingi dalykai.

Daug priekaištų ir kaltinimų transfobija sulaukia TERF. Šios feministės teigia, kad trans moterys negali būti tikromis moterimis ir visuomet liks privilegijuotais vyrais, kurie pasisavina moterų tapatybę, kultūrą ir, jeigu jiems yra atlikta lyties keitimo operacija, jie remia vadinamąją prievartavimo kultūrą. Kitos feministės teisinasi, jog jos neturi nieko prieš trans asmenis, jos tik kovoja prieš tradicinius lyčių vaidmenis ir visi nesutarimai kyla dėl diskusijų, kas yra žmogaus lytis ir ar ją galima pakeisti.

Dar vienas radikalaus feminizmo tipas– tai SWERFs (Sex Worker-Exclusionary Radical Feminists (Sekso darbuotojų neįtraukiantis feminimzas), kurio atstovai pasisako prieš bet kokį moterų darbą pornografijos, prostitucijos ar panašiose srityse bei pritaria idėjai, kad dėl tokios veiklos turėtų būti baudžiamos ne moterys, o jų klientai. Tai gali pasirodyti kaip logiškas sprendimas, tačiau kai kurios šia veikla užsiimančios moterys teigia, kad tai joms tik sukeltų sunkumų. Šis feminizmas kritikuoja ne tik vyrus klientus, bet ir tam tikrus moterų pasirinkimus – dalis jo atstovų nepripažįsta apsisprendimo neturėti vaikų, būti nuo vyro priklausomomis namų šeimininkėmis (nors kai kurioms tai yra patogu ir nesukelia jokių problemų) ar apskritai turėti heteroseksualių santykių.

Radikalusis feminizmas yra nukreiptas prieš dabartinę socialinę sistemą, kurią reformavus būtų sunaikintas patriarchatas kartu su tradiciniais lyčių vaidmenimis, nes jų manimu būtent čia slypi moterų ir vyrų nelygybės „šaknys“. Radikaliajam feminizmui priklauso nemažai kitų srovių ir tipų, bei dar radikalesnes pažiūras turinčių ir į kraštutinumus linkusių atstovų, todėl radikalųjį feminizmą vertinti kaip vientisą darinį yra gana sudėtinga ir yra būtina nagrinėti atskirų grupių, o kartais ir atskirų atstovų pažiūras.

Categories: Pjūvis

0 Comments

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *