Kas būtų jei mūsų visuomenėje žmonės būtų vertinami taškais? Jei taškai būtų atitinkamai duodami arba atimami už įstatymų laikymąsi/nesilaikymą, rūpinimąsi/nesirūpinimą aplinka, elgesį viešoje, asmeninėje bei virtualioje erdvėje? Tikriausiai kažkam tai primena ateities visuomenę, apie kurią rašomos įvairios knygos ir kuriami filmai. Tačiau kas galėtų pagalvoti, kad tai tikra?

Kinijoje socialinių taškų vertinimo sistema (angl. „Social Credit System“) vyriausybės buvo pristatyta 2004 m., o 2014 m., po dešimtmetį trukusių diskusijų bei ruošimosi, Kinijos valstybės Taryba galop patvirtino ketinanti įgyvendinti šį ilgai svarstytą planą. Šiuo metu vertinimas taškais taikomas maždaug 43 Kinijos miestuose bei regionuose, siekiant įvertinti gyventojų socialinę elgseną.

Kaip ši sistema veikia?

Šios gyventojų elgesio stebėsenos tikslas – „apdovanoti už patikimumą“ bei „nubausti už nepaklusnumą“. Nors šiuo metu sistema nėra privaloma, tačiau numatyta, jog ji privalės būti veikianti visoje Kinijoje jau 2020 m.
Vertinimas priklauso nuo kasdienio žmonių elgesio. Net ir nedideli nusižengimai gali turėti nemažai neigiamos įtakos ne tik nusižengusiajam, bet ir jo šeimos nariams: pavyzdžiui, bandymas važiuoti viešuoju transportu neturint bilieto ar rūkymas nerūkymo zonose gali užkirsti kelią studijuoti aukštojoje mokykloje ar mokytis privačioje mokykloje. Valstybei pro akis taip pat neprasprūsta ir naudojimasis virtualia erdve: tam tikrų naujienų skelbimas socialiniuose tinkluose ar net pernelyg ilgas laiko leidimas žaidžiant kompiuterinius žaidimus gali sukelti problemų kasdieniniame gyvenime, kadangi šie dalykai irgi turi įtakos taškų praradimui.
Taip pat įverčiai gali daryti įtaką ir kelionių planams: kovo mėnesį buvo pranešta, kad net 9 milijonams žmonių, turintiems nepakankamai taškų, buvo uždrausta užsisakyti lėktuvo bilietus; dar trims milijonams gyventojų – keliauti traukiniais verslo klase; kai kuriems neleidžiama užsisakyti kambarių prabangiuose viešbučiuose. Asmenims, neturintiems užtektinai taškų, neleidžiama dirbti vadovaujančiojo darbo valstybinėse įmonėse ir didesniuose bankuose.

Negana to, kad „ne itin patikimiems“ šalies gyventojams ir net jų šeimoms yra suvaržomos galimybės daugelyje sričių, jie taip pat yra sumenkinami, nes valdžia viešai įvardija juos kaip prastus piliečius.
Tačiau, šalyje yra asmenų, kurie nelaikomi nepatikimais bei nusižengusiaisiais: jie pavyzdingai moka mokesčius, nevažinėja viešosiomis transporto priemonėmis neįsigiję bilieto, mažina aplinkos taršą vietoj važinėjimo asmeniniu automobiliu pasirinkdami minimą dviračiu ir kt. Šie gyventojai, turintys didelį taškų skaičių, yra gerbiami: jiems gali būti leidžiama be jokio mokesčio apsigyventi viešbučiuose, valstybė juos laiko gerais piliečiais. Žinoma, kad „Baihe“, populiariausia pažinčių svetainė Kinijoje, reklamuoja ,,pavyzdingiausius‘‘ gyventojus. Taip pat aukšti įverčiai suteikia privilegiją turėti nuolaidą mokant komunalinius mokesčius, o norint kažką išsinuomoti, šie gyventojai gali būti atleidžiama nuo užstato.

Nors kai kurie Kinijos piliečiai pastebėjo, kad šios socialinių taškų sistemos įsigalėjimas į jų gyvenimą atnešė nemažai gerų dalykų (pvz., iš pradžių žmonės nuolat baiminosi už smulkius nusižengimus netekti taškų, dabar ima suvokti, kad sukaupti kreditai gali būti panaudojami naudingai, taip pat pastebėta, kad tai juos daro geresniais piliečiais), tačiau ši nuolatine kontrolė vis vien atrodo gąsdinančiai.

Ar tikrai šitoks valstybės kišimasis į kiekvieno gyventojo asmeninį gyvenimą gali sukurti laisvų bei laimingų žmonių visuomenę?

Akivaizdu, kad visuomenei progresuojant ir informacinėms technologijoms vis sparčiau įsiliejant į mūsų gyvenimą, technologijomis nori pasinaudoti ir valdžios institucijos. Toks jų naudojimas dažniausiai yra gana naudingas – aplinka tampa saugesnė, kontroliuojama, tačiau įvairios technologijos, kurios patenka į diktatoriškų vyriausybių rankas, yra ginklas, kuris gali būti bet kuriuo metu panaudotas prieš individo laisvę. Panašu, kad sistema turi galią stebėti mus, bet ir mes turime stebėti pačią sistemą, siekiant išsaugoti savo laisvę.

Categories: Pasaulyje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *