Dažnai pasitaiko situacijų, kai dėl amžiaus, sveikatos problemų ar kitų priežasčių žmonės negali atvykti į toliau nuo jų gyvenamosios vietovės esantį teismą. 2018 m. sausio 1 d. įvykus teismų reformai, kur kas lanksčiau parenkama bylų nagrinėjimo vieta – teismo posėdžiai gali būti rengiami ir ne teismo patalpose, atsižvelgiant į daugumos bylos šalių ir liudytojų buvimo vietą.

Pastaroji praktika reguliariai taikoma Vilniaus regiono apylinkės teisme. Jau nuo balandžio mėnesio Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjai kiekvieną ketvirtadienį vyksta į Elektrėnų policijos komisariato patalpas, kur nagrinėja įvairias bylas. Vien per pirmuosius mėnesius šiose komisariato patalpose buvo paskirta nagrinėti keturiolika administracinių nusižengimų, vienuolika civilinių ir dvi baudžiamosios bylos.

Pagrindinis išvažiuojamųjų teismo posėdžių tikslas – proceso dalyvių patogumas. „Jau ne vienerius metus stengiamės teisingumą žmogui padaryti dar lengviau pasiekiamą. Į teismą besikreipiantiems gyventojams patogiau, jei byla nagrinėjama arčiau namų, jiems ir liudytojams nereikia vykti į bylos nagrinėjimą Trakuose. Tokiu būdu spartinamas teismo procesas ir tuo pačiu mažinamos proceso dalyvių patiriamos bylinėjimosi išlaidos“, – sako Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė.

Teisėjų darbo krūvių subalansavimas – dar vienas rodiklis, kodėl organizuojami teismo išvažiuojamieji posėdžiai. Jeigu teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, rašytinio ar žodinio proceso tvarka nagrinėtinos bylos gali būti paskiriamos nagrinėti teisėjams iš mažesnį darbo krūvį turinčio to paties teismo padalinio. Pavyzdžiui, žmogus gyvena Palangoje, tačiau jo byla nagrinėjama Plungėje. Reaguojant į gyventojo poreikius, gali būti rengiamas išvažiuojamasis teismo posėdis Palangoje, kadangi Palangos rūmai yra pavaldūs Plungės apylinkės teismui.

Pripažinus, kad žodinis bylos nagrinėjimas kitose patalpose leis operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti bylą, teismo posėdis gali vykti ir ne teismo, o vietos savivaldos institucijų suteiktose patalpose: savivaldybės administracijos pasitarimų salėse, seniūnijose ir pan.

Organizuojant išvažiuojamuosius posėdžius vis dėlto pastebima, kad nemaža dalis proceso dalyvių neatvyksta į bylų nagrinėjimą. J. Bagdonienės teigimu, visuomenė nepakankamai domisi ir naudojasi teisėjo atvykimo į jų gyvenamąją vietą nauda. „Šeši administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys į bylos nagrinėjimą Elektrėnuose neatvyko, o penkiose civilinėse ir vienoje baudžiamojoje bylose neatvyko kiti bylos asmenys. Neįvykus posėdžiui, nei teisėjas, nei posėdžių sekretorius negali dirbti su kitomis bylomis, sugaištama daug laiko laukiant kitos bylos nagrinėjimo“, – pažymi Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė.

Siekiant efektyvinti teismų veiklą, nuo 2018 m. vietoje 49 apylinkės teismų veiklą vykdo 12 apylinkės teismų su 4-5 padaliniais – teismo rūmais. Sujungus teismus, jų paslaugos išlieka prieinamos tose pačiose vietovėse ir patalpose, užtikrinamos lankstesnės sąlygos gyventojams kreiptis į teismą, aukštesnė teismo klientų aptarnavimo kokybė.

Šaltinis: Nacionalinė teismų administracija

Categories: Lietuvoje

Eitvydas Zurba

Žmogaus teisių aktyvistas, Žmogaus Teisių Balso įkūrėjas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *