Ech, savo kampaniją prieš Baltic Pride keistosios organizacijos, kurios pasisako „už šeimos išsaugojimą“, šiemet pradėjo ankstokai. Baltic pride renginiai Lietuvoje numatomi 2019 birželį, tačiau jau lapkritį pašto dėžutes pasiekė keistos skrajutės su raginimais pasirašyti peticiją prieš Baltic Pride eitynes, kurios tariamai pažeidžia Lietuvos įstatymus. Panašu, kad kai kurie savo tikėjimą turi patvirtinti neaiškiomis skrajutėmis.

Rašome šį straipsnį norėdami priminti kodėl šios eitynės svarbios, ką jos reiškia, kokios teisės yra saugomos ir kodėl tokios peticijos neturi prasmės. Atkreipiame dėmesį, kad straipsnyje nekalbama plačiai apie konkrečias teises, tačiau pateikiama ŽTB pozicija siunčiamuose laiškuose naudojamiems argumentams.

 

Dėl tinkamų terminų

Nors iš tokių organizacijų tinkamų terminų vartojimo tikėtis sunku, reikėtų priminti, kad tam tikrų terminų vartojimas yra naudojamas kaip taktika išpūsti burbulą – t.y. pavaizduoti socialines grupes kaip visuomenės priešą, kuris kėsinasi į visuomenėje nusistovėjusias vertybes (šiuo atveju – šeimą).

LGBT+ bendruomenę sudaro lesbietės, gėjai, biseksualūs asmenys ir translyčiai asmenys. Pliusas simbolizuoja, kad tai nėra baigtinis sąrašas. Ši socialinė grupė dažnai vadinama seksualinėmis mažumomis.

Baltic Pride – tai LGBT+ festivalis, kuris Lietuvoje vyksta kas 3 metus. Rotacijos principu jis vyksta visose trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Už šio festivalio organizavimą Lietuvoje yra atsakinga asociacija „Lietuvos gėjų lyga“ (LGL), kuri vienija LGBT+ asmenis.

Eitynės už lygybę yra tik vienas iš Baltic Pride renginių. Nors tai yra bene pagrindinis šio festivalio akcentas, tai tik vienas renginys. Šios eitynės turėtų būti laikomos taikiu protestu (susirinkimu), kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į LGBT+ teisių problemas, o ne siekis kažką demonstruoti, įžeisti ar kažkam pakenkti.

 

Dėl šeimos ir vaikų apsaugos

Kaip ir minėta anksčiau, vienas iš pagrindinių tokių organizacijų įrankių – bandymas pasirinkti visuomenei svarbias vertybes ir jas pateikti taip, tarsi į jas būtų kesinamasi.

Išsiųstame laiške vienas iš pagrindinių akcentų – siekis apsaugoti vaikus nuo LGBT+ įtakos. Deja, bet tenka pripažinti, kad toks požiūris yra įsišaknijęs gana senokai. Tikima, kad seksualinė orientacija gali būti keičiama arba žmogaus pasirinkimu, arba nuo kažkieno kito įtakos. Turime liūdnų žinių šioms organizacijoms – jau lygiai taip pat seniai yra žinoma, kad seksualinės orientacijos nepakeisi ir tam nepadės nei religinės stovyklos, nei kiti auklėjimo metodai.

Šiuolaikiniai mokymo metodai nurodo, kad apie LGBT+ problematiką vaikai turėtų būti šviečiami nuo kuo mažesnio amžiaus, juolab kad jie tos pačios lyties porų santykiuose nieko blogo nemato – jiems tai suprantamas dalykas tol, kol suaugusieji to neparodo kaip „monstro“. Kol Lietuvoje vis dar esame tokiame lygyje – pasaulis juda į priekį. Šį mėnesį Škotija oficialiai įtraukė LGBT+ lygybės tematiką į mokymo programas.

 

Dėl prieštaravimo įstatymui

Lietuvoje egzistuoja toks keistas įstatymas, kuris vadinasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, kuris įtvirtina, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daro informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Šis įstatymas buvo ir yra sėkmingai naudojamas LGBT+ informacijos ir turinio cenzūrai. Deja, tačiau šis įstatymas vis dar yra puikus įrankis keistosioms organizacijoms naudoti jį savo argumentacijai.

Organizacija, kuri siuntė laiškus, argumentuoja, kad eitynės skatina erotizuotų ir lytinius santykius skatinančių veiksmų rodymą viešumoje. Tenka pastebėti, kad tokie veiksmai nei per vienas eitynes nebuvo rodomi, tad jų tikėtis per būsimas eitynes taip pat nevertėtų. Juolab, kad per pirmąsias eitynes greičiau reikėjo saugotis nuo skraidančių kiaušinių, nei realiai džiaugtis renginiu, ką jau ten kalbėti apie šioms organizacijoms baimę keliančius veiksmus.

Nuoširdžiai tikimės, kad ateityje ši įstatymo nuostata bus panaikinta, nes jos atitikimas žmogaus teisių standartams, pasakius diplomatiškai, gali būti kvestionuojamas.

 

Dėl institucijų reakcijos

Siuntusi laiškus organizacija pati savo laiške pripažįsta, kad kreipėsi į Vilniaus savivaldybę ir Žurnalistikos etikos inspektoriaus tarnybą. Abi šios institucijos atsisakė imtis veiksmų prieš Baltic Pride renginius.

Panašu, kad bent jau valstybės institucijos šiuo metu yra suvokusios Baltic Pride svarbą ir palaiko mažumas. Tikėtina, kad net ir nusiųstos peticijos (jei tokios tikrai bus) jokios įtakos tam neturės.

 

Dėl LGBT+ teisių

Trumpai – šis renginys reikalingas tam, kad būtų atkreiptas dėmesys į nelygią LGBT+ asmenų teisinę padėti. Pagrindiniai aspektai:

  • Lietuvoje vis dar nėra įmanoma sudaryti partnerystės, nes trūksta įstatymo, kuris tokius santykius reglamentuoja. Partnerystė nėra įmanoma nei skirtingų lyčių, nei tos pačios lyties santykiuose. Dėl to iškyla itin daug teisinių problemų (pvz. neįmanoma kartu pasiimti paskolos).
  • Santuokos Lietuvoje negali sudaryti tos pačios lyties poros todėl, nes santuokos samprata yra įtvirtinta Konstitucijoje – ji apibrėžiama kaip galima tik tarp vyro ir moters.
  • Įvaikinimas – Lietuvoje įprastai gali įsivaikinti tik susituokusios poros, tad kol nėra sulyginta teisė į santuoką – tos pačios lyties poros negali ir įsivaikinti. Atkreiptinas dėmesys, kad jau dabar egzistuoja tos pačios lyties poros, kurios faktiškai augina vaikus, tačiau dėl to susiduria su daug teisinių problemų.
  • Lyties keitimasLietuvoje lyties keitimo procedūros nėra tinkamai reglamentuotos, todėl nėra įmanoma atlikti visų norimų veiksmų. Lietuvos teismai šią problemą sprendžia iš dalies, nes translyčiams asmenims dokumentai yra pakeičiami ir neatlikus lyties keitimo operacijos.

 

Tarptautiniai standartai

  1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (EŽTK) LGBT+ asmenims garantuoja teisę rinktis ir įtvirtina draudimą diskriminuoti seksualinės orientacijos pagrindu. Tai buvo patvirtinta Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) byloje Alekseyev v. Russia. Jei Lietuvos institucijos nesutiktų leisti organizuoti Baltic Pride renginių, būtų galima brėžti paraleles tarp šios bylos ir Lietuvos institucijų veiksmų.
  2. Homoseksualūs asmenys negali būti diskriminuojami tais atvejais, kai leidžiama įsivaikinti tokioje pat situacijoje esantiems heteroseksualiems asmenims (pvz. EŽTT E.B. v. France).
  3. Lietuva privalo užtikrinti teisę sudaryti partnerystę (t.y. teisiškai pripažinti tos pačios lyties porų santykius) – EŽTT Vallianatos and Others v. Greece.

 

Žmogaus teisių balsas ir toliau stebės situaciją, susijusia su aprašomos organizacijos ir kitų organizacijų veikla, kuria siekiama trukdyti Baltic Pride renginiams. Esant būtinybei esame pasiruošę imtis teisinių veiksmų ar reaguoti kitais būdais.


Žmogaus Teisių Balsas

Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *