Jungtinės Tautos (JT)

Jungtinių tautų organizacija – tai tarptautinė organizacija, kuri buvo įkurta 1945 m., šiuo metu šioje organizacijoje kaip narės dalyvauja beveik 200 valstybių.

 

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

1948 m. gruodžio 10 d. Paryžiuje JTO Generalinėje Asamblėjoje priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurioje yra įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės.

Pagrindiniai šios deklaracijos aspektai:

  1. Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis (1 str.);
  2. Visų lygybė (2, 6 str.);
  3. Teisė į gyvybę (3 str.);
  4. Teisė į laisvę (3, 4, 9 str.);
  5. Kankinimo ir vergijos draudimas (4, 5 str.);
  6. Teisė į teisminę gynybą (7, 10 str.);
  7. Nekaltumo prezumpcija (11 str.);
  8. Privataus gyvenimo garantija (12 str.)
  9. Laisvas judėjimas (13 str.);
  10. Prieglobsčio teisė (14 str.);
  11. Santuokos teisė (15 str.);
  12. Teisė į nuosavybę (16 str.);
  13. Minties, sąžinės ir religijos laisvė (18, 19 str.);
  14. Susirinkimų teisė (20 str.);
  15. Demokratinės, valstybės valdymo teisės (21 str.);
  16. Kitos ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės.

 

Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas ir žmogaus teisių komitetas

Taip pat dar vienas svarbus JTO priimtas dokumentas yra Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, kuris buvo priimtas 1966 m. Pagrindiniai jo aspektai:

  1. Tautų apsisprendimo teisė (1 str.);
  2. Vyrų ir moterų lygybė (3 str.);
  3. Teisė į gyvybę (6 str.);
  4. Draudimas kankinti, vergijos draudimas (7, 8 str.);
  5. Teisė į laisvę (9, 11 str.);
  6. Laisvo judėjimo teisė (12 str.);
  7. Teisė į privatų gyvenimą (16 str.)
  8. Minties, sąžinės ir religijos laisvė (18, 19 str.);
  9. Susirinkimų teisė (21 str.);
  10. Asociacijos teisė (22 str.);
  11. Demokratinės, valstybės valdymo teisės (25 str.);

Šiuo paktu taip pat buvo įsteigtas Žmogaus teisių komitetas (CCPR).

Šis komitetas yra sudarytas iš nepriklausomų ekspertų, kurie prižiūri TPPT pakto įgyvendinimą jį priėmusiose valstybėse.

 

Valstybių priežiūros mechanizmas:

Valstybė, kuri ratifikavo paktą per vienerius metus turi paruošti ataskaitą apie šio pakto teisių įgyvendinimą savo šalyje. Po to valstybė turi pateikti ataskaitas, kai komitetas pareikalauja (maždaug kas 4 metus).

Komitetas išanalizavęs ataskaitą paruošia savo rekomendacijas ir jas pateikia atitinkamai valstybei.

 

Tarpvalstybinių ginčų mechanizmas

Viena valstybė gali pateikti skundą CCPR dėl valstybės, kuri yra pakto šalis, veikos, kuri pažeidžią konvenciją.

 

Individualios peticijos

Asmuo, kurio pakte įtvirtintos teisės buvo pažeistos, turi teisę komitetui pateikti individualų skundą, jei valstybė, kurioje įvyko teisės pažeidimas yra ratifikavusi pirmąjį pakto protokolą.

Taip pat svarbu tai, kad sprendimai yra vieši, tačiau skunde galima prašyti neskelbti tam tikrų faktų ar detalių.

 

Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, komitetas

Dar vienas svarbus JTO 1966 m. priimtas dokumentas yra Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas. Pagrindiniai jo aspektai:

  1. Tautų apsisprendimo teisė (1 str.)
  2. Vyrų ir moterų lygybė (3 str.);
  3. Teisė į darbą (6 str.);
  4. Teisė į atlyginimą, tinkamas darbo sąlygas, poilsį (7 str.);
  5. Teisė burtis į profesines sąjungas (8 str.):
  6. Teisė į socialinę apsaugą (9 str.);
  7. Šeimos apsauga (10, 11 str.);
  8. Sveikatos apsauga (11, 12 str.);
  9. Teisė į mokslą, privalomas pradinis mokslas (13 str.);
  10. Teisė dalyvauti kultūriniame gyvenime (15 str.):

Šiuo dokumentu taip pat įkurtas Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas (CESCR).

Šis komitetas yra sudarytas iš nepriklausomų ekspertų ir yra atsakingas už šio pakto įgyvendinimo priežiūrą.

 

Valstybių priežiūros mechanizmas

Valstybės, kurios prisijungia prie šio pakto per du metus nuo prisijungimo turi pateikti ataskaitą apie teisių įgyvendinimą. Po pirmosios ataskaitos valstybės komitetui ataskaitas teikia kas 5 metus.

Po ataskaitos pateikimo komitetas ją peržiūri ir pateikia savo rekomendacijas.

Taip pat CESCR turi teisę tikrinti valstybes, jei gauna patikimos informacijos apie sisteminius ir/ar masinius pakte įtvirtintų teisių pažeidimus.

 

Tarpvalstybinių ginčų mechanizmas

Viena valstybė gali pateikti skundą CESCR dėl valstybės, kuri yra pakto šalis, veikos, kuri pažeidžią konvenciją.

 

Individualios peticijos

Asmuo, kurio pakte įtvirtintos teisės buvo pažeistos, turi teisę komitetui pateikti individualų skundą, jei valstybė, kurioje įvyko teisės pažeidimas yra ratifikavusi pirmąjį pakto protokolą.

 

JT Žmogaus teisių taryba

Tai organas, kuris yra atsakingas už žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą visame pasaulyje. Taryba tai daro nagrinėdama žmogaus teisių pažeidimus valstybėse, bei joms teikdama rekomendacijas. Taryba susideda iš 47 narių, kurie yra renkami JT Generalinės Asamblėjos.

 

Visuotinis reguliarios priežiūros mechanizmas

Tai mechanizmas, kuris naudojamas prižiūrėti ir peržiūrėti visų JT valstybių narių situaciją žmogaus teisių srityje.

Valstybės vertinimas remiasi trimis pagrindiniais objektais: valstybės parenkta ataskaita, JTO vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro parengta apžvalga ir kitų suinteresuotų šalių pateikta informacija (pvz. nevyriausybinių organizacijų). Vertinimo metu valstybė nurodo su kuriomis rekomendacijomis sutinka (ir kaip jas ketina įgyvendinti), kurias rekomendacijas atmeta ir kurioms rekomendacijoms reikalingas papildomas vertinimas.

 

Skundų procedūra

Tai mechanizmas, kuris yra skirtas konkretiems žmogaus teisių pažeidimams ištirti. Skundus nagrinėjimui gali pateikti individai, grupės, nevyriausybinės organizacijos. Skundas gali būti pateiktas prieš bet kurią šalį, kuri yra Jungtinių Tautų organizacijos valstybė narė, nepriklausomai nuo to ar šalis yra ratifikavusi Jungtinių Tautų chartiją ar kitas konkrečias tarptautines sutartis. Svarbu paminėti, kad skundų procedūra yra konfidenciali.

 

Patariamasis komitetas

Tai organas, kuris funkcionuoja kaip tarybos pasiūlymų generatorius. Šis komitetas tarybai teikia patarimus ir pasiūlymus, formuoja tarybos veiklos kryptis, teikia informaciją, jei taryba jos prašo.

Komitetą sudaro 18 nepriklausomų ekspertų, kurie yra skirtingų sričių specialistai. Juos nominuoja vyriausybės, o taryba renka.

 

Konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas (CERD)

Konvencija įtvirtina valstybių pareigą, kad būtų užkirstas kelias bet kokiais diskriminacijos formai rasės pagrindu.

CERD komitetas yra institucija sudaryta iš ekspertų, kurie prižiūri kaip valstybės įgyvendiną konvenciją.

 

Valstybių priežiūros mechanizmas

Valstybės ratifikavusios konvenciją apie jos įgyvendinimą pirmą kartą turi komitetui ataskaitą pateikti per 1 metus. Vėliau valstybės ataskaitas teikia maždaug kas 2 metus.

Komitetas išanalizavęs ataskaitą paruošia savo rekomendacijas ir jas pateikia atitinkamai valstybei.

 

Tarpvalstybinių ginčų mechanizmas

Viena valstybė gali pateikti skundą CERD dėl valstybės, kuri yra pakto šalis, veikos, kuri pažeidžia konvenciją.

 

Individualios peticijos

Asmuo, kurio konvencijoje įtvirtintos teisės buvo pažeistos, turi teisę komitetui pateikti individualų skundą. Šiame komitete skundai gali būti nagrinėjami net ir tada jei jie jau yra/buvo nagrinėjami kitoje institucijoje.

 

Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW)

Šios konvencijos esmė – valstybės įsipareigoja panaikinti diskriminaciją prieš moteris, kad ir kokios formos ji bebūtų, taip pat valstybės įsipareigoja dėti pastangas, kad būtų panaikinta prekyba moterimis ir moterų panaudojimas prostitucijoje.

CEDAW komitetą sudaro 23 ekspertų, kurie prižiūri kaip valstybėse yra įgyvendinama ši konvencija.

 

Valstybės priežiūros mechanizmas

Valstybės ratifikavusios konvenciją turi komitetui reguliariai teikti ataskaitas. Komitetas išanalizavęs ataskaitą paruošia savo rekomendacijas ir jas pateikia atitinkamai valstybei.

Jei atitinkama valstybė yra ratifikavusi konvencijos protokolą komitetas gali vykdyti tyrimus gavus informaciją apie sunkius ir/ar sisteminius žmogaus teisių pažeidimus.

 

Individualios/grupinės peticijos

Asmuo, kurio konvencijoje įtvirtintos teisės buvo pažeistos, turi teisę komitetui pateikti individualų skundą. Be to skundus šiam komitetui gali teikti ir asmenų grupės.

Taip pat svarbu tai, kad sprendimai yra vieši, tačiau skunde galima prašyti neskelbti tam tikrų faktų ar detalių.

 

Komitetas (CAT) ir konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą

Šios konvencijos esmė – apsaugoti žmones nuo kankinimo. Valstybės įsipareigoja kankinimą pripažinti baudžiamu nusikaltimu, taip pat įsipareigoja neišduoti asmens, jei kyla pagrįstų įtarimų, kad asmuo kitoje šalyje gali būti kankinamas.

CAT – tai institucija, kuri prižiūri šios konvencijos įgyvendinimą. Komitetą sudaro 10 nepriklausomų žmogaus teisių srities ekspertų.

 

Valstybių pranešimai

Valstybės ratifikavusios konvenciją turi komitetui reguliariai teikti ataskaitas. Komitetas išanalizavęs ataskaitą paruošia savo rekomendacijas ir jas pateikia atitinkamai valstybei.

 

Tarpvalstybinių ginčų mechanizmas

Viena valstybė gali pateikti skundą CAT dėl valstybės, kuri yra pakto šalis, veikos, kuri pažeidžia konvenciją.

 

Patikrinimai

Jei valstybės yra ratifikavusios pirmąjį konvencijos protokolą pakomitetis (SPT), gavęs patikimos informacijos apie didelius ar pasikartojančius konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimus, turi teisę organizuoti patikrinimus valstybėje.

 

Individualios peticijos

Asmuo, kurio konvencijoje įtvirtintos teisės buvo pažeistos, turi teisę komitetui pateikti individualų skundą.

Taip pat svarbu tai, kad sprendimai yra vieši, tačiau skunde galima prašyti neskelbti tam tikrų faktų ar detalių.

 

Vaiko teisių konvencija ir komitetas (CRC)

Šios konvencijos esmė – teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei užtikrinti. Konvencijoje įtvirtinama vaiko teisė į vardą, pilietybę, užtikrinama, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo tėvų (nebent dėl vaiko gerovės), žodžio, minties, sąžinės ir religijos laisvė, apsauga nuo smurto, teisė į mokslą, teisė į poilsį ir laisvalaikį, apsauga nuo ekonominio išnaudojimo.

Taip pat yra 3 konvencijos protokolai: fakultatyvusis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos (OPSC); fakultatyvusis protokolas dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose (OPAC) ; fakultatyvinis protokolas dėl individualių peticijų (OPIC).

CRC – tai institucija, kuri prižiūri šios konvencijos įgyvendinimą. Komitetą sudaro 18 nepriklausomų žmogaus teisių srities ekspertų.

 

Valstybių pranešimai

Valstybės ratifikavusios konvenciją turi komitetui reguliariai teikti ataskaitas. Komitetas išanalizavęs ataskaitą paruošia savo rekomendacijas ir jas pateikia atitinkamai valstybei.

 

Tarpvalstybinių ginčų mechanizmas

Viena valstybė gali pateikti skundą CRC dėl valstybės, kuri yra pakto šalis, veikos, kuri pažeidžia konvenciją.

 

Patikrinimai

Jei valstybės yra ratifikavusios konvencijos protokolą (OPIC) komitetas, gavęs patikimos informacijos apie didelius ar pasikartojančius konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimus, turi teisę organizuoti patikrinimus valstybėje.

 

Individualios peticijos

Asmuo, kurio konvencijoje įtvirtintos teisės buvo pažeistos, turi teisę komitetui pateikti individualų skundą.

Taip pat svarbu tai, kad sprendimai yra vieši, tačiau skunde galima prašyti neskelbti tam tikrų faktų ar detalių.

 

Konvencija dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos ir migrantų darbuotojų komitetas (CMW)

Konvencijos esmė – apsaugoti darbo migrantus. Pagrindinės konvencijoje įtvirtintos teisės: laisvė judėti, teisė palikti šalį, apsauga nuo migrantų ir jų šeimų priversitinio išnaudojimo, religijos, minties, sąžinės laisvė.

CMW komitetas – tai institucija, kuri prižiūri šios konvencijos įgyvendinimą. Komitetą sudaro žmogaus teisių srities ekspertai.

 

Valstybių pranešimai

Valstybės ratifikavusios konvenciją turi komitetui reguliariai teikti ataskaitas. Komitetas išanalizavęs ataskaitą paruošia savo rekomendacijas ir jas pateikia atitinkamai valstybei.

Pirmasis pranešimas pateikiamas per metus nuo prisijungimo prie konvencijos. Vėliau pranešimai teikiami kas 5 m.

 

Individualios peticijos

Šis mechanizmas numatytas, bet šiuo metu neveikia. Vis dar nėra pakankamo valstybių narių skaičius, ratifikavusių konvencijos 77 str.

 

Neįgaliųjų teisių konvencija ir komitetas (CRPD)

Konvencijos esmė – visapusiška neįgaliųjų teisių apsauga. Prie konvencijos prisijungusios valstybės įsipareigoja užtikrinti, kad neįgalieji naudotusi visomis žmogaus teisėmis ir taip pat įsipareigoja šviesti visuomenę apie neįgalumą, padėti neįgaliesiems specifinėse srityse, pvz. mobilumo.

CRPD – tai institucija, kuri prižiūri šios konvencijos įgyvendinimą. Komitetą sudaro 18 nepriklausomų žmogaus teisių srities ekspertų.

 

Valstybių pranešimai

Valstybės ratifikavusios konvenciją turi komitetui reguliariai teikti ataskaitas. Komitetas išanalizavęs ataskaitą paruošia savo rekomendacijas ir jas pateikia atitinkamai valstybei.

Pirmasis pranešimas pateikiamas per du metus nuo prisijungimo prie konvencijos. Vėliau pranešimai teikiami kas 4 m.

 

Patikrinimai

Jei valstybė yra ratifikavusios konvencijos protokolą komitetas, gavęs patikimos informacijos apie didelius ar pasikartojančius konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimus, turi teisę organizuoti patikrinimus valstybėje.

 

Individualios peticijos

Jei valstybės yra ratifikavusios konvencijos protokolą asmuo, kurio pakte įtvirtintos teisės buvo pažeistos, turi teisę komitetui pateikti individualų skundą.

Taip pat svarbu tai, kad sprendimai yra vieši, tačiau skunde galima prašyti neskelbti tam tikrų faktų ar detalių.

 

Konvencija dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo ir jos komitetas (CED)

Konvencijos esmė – priverstinio dingimo kriminalizavimas. Kiekviena valstybė, kuri yra konvencijos narė įsipareigoja, kad imsis visų reikiamų priemonių ir kriminalizuos veiksmus, kurie yra laikomi priverstiniu dingimu.

Priverstiniu dingimu konvencija laiko – areštą, sulaikymą, pagrobimą, ar bet kokią kitą veiklą, kuria yra suvaržoma asmens judėjimo laisvė vykdoma valstybės pareigūnų ar kitų asmenų.

CED – tai institucija, kuri prižiūri šios konvencijos įgyvendinimą. Komitetą sudaro nepriklausomi ekspertai.

 

Valstybių pranešimai

Valstybės ratifikavusios konvenciją turi komitetui reguliariai teikti ataskaitas. Komitetas išanalizavęs ataskaitą paruošia savo rekomendacijas ir jas pateikia atitinkamai valstybei.

Pirmasis pranešimas pateikiamas per du metus nuo prisijungimo prie konvencijos.

 

Individualios peticijos

Jei valstybė yra išreiškusi sutikimą, kad sutinka su konvencijos 31 straipsniu, kuris suteikia valstybės narės piliečiams individualios peticijos teisę. asmuo, kurio pakte įtvirtintos teisės buvo pažeistos, turi teisę komitetui pateikti individualų skundą.

Taip pat svarbu tai, kad sprendimai yra vieši, tačiau skunde galima prašyti neskelbti tam tikrų faktų ar detalių.

 

Pagrindiniai individualių peticijų reikalvimai

Pastaba: peticijų reikalavimai skirtingiems organams skiriasi, tad rekomenduojama reikalavimus pasitikrinti oficialioje svetainėje.

  • Valstybė turi būti ratifikavusi atitinkamą tarptautinę sutartį ir pažeidimas turi būti įvykęs po šios sutarties įsigaliojimo toje šalyje. Svarbu, kad valstybė nebūtų padariusi išlygos tai teisei.
  • Dažniausiai pažeidimas negali būti nagrinėjamas kitoje tarptautinėje institucijoje.
  • Dažniausiai turi būti išnaudotos visos efektyvios vidinės gynybos priemonės (nacionalinėje teisės sistemoje).
  • Peticija turi būti pateikta viena iš oficialių Jungtinių Tautų organizacijos kalbų (anglų k., prancūzų k., arabų k., kinų k., rusų k., ispanų k.).
  • Peticija negali būti anoniminė.
  • Peticijoje turi būti pagrindinė asmeninė informacija apie auką ir visa informacija apie įvykį, pažeistos teisės. Taip pat įgaliojimas, jei veikia per atstovą.
  • Peticijoje turi būti nurodoma valstybė, prieš kurią yra pateikimas skundas.
  • Dažniausiai į atitinkamą instituciją turi būti kreipiamasi per tam tikrą laiką (egzistuoja senaties terminas).

 

Šaltiniai:

  1. Oficiali JT žmogaus teisių svetainė
  2. Lietuvos gėjų lygos leidinys „Jungtinių Tautų Organizacija ir LGBT asmenų padėtis Lietuvoje: tarptautinių žmogaus teisių apsaugos mechanizmų teikiamos galimybės“, 2013 m.
  3. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
  4. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas
  5. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas
  6. Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo
  7. Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims
  8. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą
  9. Vaiko teisių konvencija
  10. Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos
  11. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas
  12. Tarptautinė konvencija dėl asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo