Europos Sąjunga (ES)

Europos Sąjunga (ES) – ekonominė ir politinė bendrija, vienijanti valstybes Europoje. ES oficialiai sukurta 1992 m. Mastrichto sutartimi, tačiau jos ištakos siekia 1950 m. (Šumano deklaracija). Lietuva į ES įstojo 2004 m.

Europos Sąjunga yra unikalus darinys, kuris negali būti laikomas tradicine tarptautine organizacija. ES sutartys nustato savitą teisinę sistemą, kuri sukuria teises ir pareigas ne tik valstybėms narėms, bet ir jų piliečiams.

 

Europos Sąjungos sutartis (ESS) ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)

ESS – tai sutartis, kuria buvo įsteigta Europos Sąjunga. Joje yra padėti pagrindai ES veiklai ir išvardinti pagrindiniai ES principai.

SESV – tai sutartis, kuri konkretizuoja kai kurias ESS dalis ir nustato kaip ES veikia, apibrėžia jos kompetenciją.

Šios abi sutartys turi tokią pačią teisinę galią.

Pagrindinės ES vertybės (ESS 2 str.):

  • Pagarba žmogaus orumui;
  • Laisvė;
  • Demokratija;
  • Lygybė;
  • Teisinė valstybė;
  • Pagarba žmogaus teisėms;
  • Nediskriminavimas;
  • Tolerancija;
  • Teisingumas;
  • Solidarumas;
  • Moterų ir vyrų lygybė.

 

Pagrindinės SESV nuostatos, susijusios su žmogaus teisėmis:

  • Moterų ir vyrų lygybė (8 str.);
  • Socialinės apsaugos užtikrimas (9 str.);
  • Kova su socialine atskirtimi (9 str.);
  • Aukšto lygio švietimas, mokymas, žmonių sveikatos apsauga (9 str.);
  • Kova su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos, įsitikinimų, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, pilietybės (10, 18 str.);
  • Vartotojų apsauga (12 str.);
  • Institucijų atvirumas (15 str.);
  • Asmens duomenų apsauga (16 str.);
  • Bažnyčių ir religinių asociacijų, bendruomenių, filosofinių organizacijų apsauga (17 str.);
  • ES pilietybės institutas (20 str.);
  • Laisvo judėjimo laisvė (21 str.);
  • Politinės teisės, susijusius su ES (22, 24 str.);
  • Diplomatinė ir konsulinė ES piliečių apsauga (23 str.);
  • Bendra prieglobsčio, imigracijos ir išorės sienų kontrolės politika (64 str. 2 d.);
  • Kova su nusikalstamumu, rasizmu, ksenofobija, terorizmu (64 str. 3 d., 75 str.);
  • Teisminis bendradarbiavimas (81-86 str.);
  • Policijos bendradarbiavimas (87-89 str.).

 

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

Tai pagrindinis ES žmogaus teisių dokumentas, kuris buvo priimtas 2000 m. Chartija turi tokią pačią galią, kaip ir ES Sutartys (ESS 6 str.). Į šio dokumento nuostatas turi būti atsižvelgiama visais atvejais, kai yra taikoma ES teisė. Taip pat svarbu paminėti, kad Chartijoje yra įtvirtintas platesnis, nei įprasta, teisių spektras (pvz. lyginant su Europos žmogaus teisių konvencija).

Pagrindinės chartijos nuostatos:

  1. Teisė į orumą (1 str.);
  2. Teisė į gyvybę ir mirties bausmės draudimas (2 str.);
  3. Teisė į asmens neliečiamybę (3 str.);
  4. Kankinimų draudimas (4 str.);
  5. Vergijos, priverstinio darbo draudimas (5 str.);
  6. Teisė į laisvę, saugumą (6 str.);
  7. Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą (7 str.);
  8. Teisė į asmens duomenų apsaugą (8 str.);
  9. Teisė tuoktis ir kurti šeimą (9 str.);
  10. Minties, sąžinės ir religijos laisvė (10 str.);
  11. Saviraiškos ir informacijos laisvė (11 str.);
  12. Susirinkimų ir asociacijų laisvė (12 str.);
  13. Akademinė ir menų laisvė (13 str.);
  14. Teisė į mokslą (14 str.);
  15. Teisė į darbą, darbuotojų teisių užtikrinimas (15, 27-33 str.);
  16. Teisė kurti verslą (16 str.);
  17. Teisė į nuosavybę (17 str.);
  18. Teisė į prieglobstį (18 str.);
  19. Apsauga nuo perkėlimo, išsiuntimo, išdavimo (19 str.);
  20. Vyrų ir moterų lygybė (23 str.);
  21. Diskriminacijos dėl amžiaus draudimas (24, 25 str.);
  22. Neįgaliųjų teisių užtikrinimas (26 str.);
  23. Teisė į socialinę apsaugą ir paramą (27 str.);
  24. Teisė į sveikatos apsaugą (28 str.);
  25. Vartotojų apsauga (38 str.);
  26. Pilietinės ir politinės teisės, susijusius su ES ir vietos institucijomis (39-44 str.);
  27. Judėjimo laisvė ir pagalbos garantija užsienyje (45, 46 str.);
  28. Teisė į teisingą teismą (47-50 str.).

 

Dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK)

Nors pagal ESS 6 str. 2 d. ES įsipareigojo prisijungti prie EŽTK, tačiau iki šiol tai nėra padaryta. Paskutinė Europos Teisingumo Teismo nuomonė dėl prisijungimo (2014 m. gruodžio 18 d.), susijusi su ES prisijungimo prie EŽTK projektu, išdėstėte argumentus kodėl ES kol kas negali prisijungti. Pvz. skirtingi Chartijoje ir EŽTK įtvirtinti teisių standartai, žmogaus teisių užtikrinimo tikrinimo imperatyvai, kurie ETT teismo nuomone gali pakenkti ES pusiausvyrai ir ES teisės autonomijai.

Nors ES ir nėra prisijungusi prie EŽTK, ES Teisingumo Teismas dažnai vadovaujasi Europos žmogaus teisių teismo praktika kaip įkvėpimo šaltiniu.

 

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)

Tai ES agentūra, kuri buvo įkurta 2007 m. Pagrindinė jos funkcija – ES institucijoms ir valstybėms narėms teikti nepriklausomą faktais pagrįstą pagalbą ir praktines žinias apie pagrindines teises. Taip pat FRA atlieka įvairius tyrimus ir apklausas, susijusias su žmogaus teisėmis.

 

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT)

Tai ES institucija, kuri aiškina ES teisę, kad užtikrintų jos vienodą taikymą visose ES šalyse, ir sprendžia ES šalių vyriausybių ir ES institucijų teisinius ginčus. Tam tikromis aplinkybėmis asmenys, įmonės arba organizacijos taip pat gali kreiptis į Teismą, jei mano, kad kuri nors ES institucija pažeidė jų teises.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismą sudaro 2 teismai:

  • Teisingumo Teismas – nagrinėja iš nacionalinių teismų gautus prašymus priimti prejudicinius sprendimus, ieškinius dėl panaikinimo, skundus;
  • Bendrasis Teismas – priima sprendimus dėl fizinių asmenų, įmonių ir kai kuriais atvejais ES šalių vyriausybių pateiktų ieškinių dėl panaikinimo.

Fiziniai ir juridiniai asmenys dėl žalos, kuri buvo padaryta ES institucijos ar jos darbuotojų veiklos ar neveikimo, gali kreiptis:

  • Netiesiogiai – per nacionalinius teismus, kuris gali nutarti perduoti bylą ESTT;
  • Tiesiogiai – kreipiantis į Bendrąjį Teismą.

Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES valstybės narės ir 11 generalinių advokatų. Bendrąjį Teismą sudaro 47 teisėjai. 2019 m. skaičius padidės iki 56 (po 2 teisėjus iš kiekvienos ES šalies).

 

Europos Parlamentas (EP)

Tai ES teisės aktų leidybos institucija. Jį ES rinkėjai tiesiogiai renka kas 5 metus.

Peticijų komitetas (PETI)

Visiems ES piliečiams ir gyventojams bei juridiniams asmenims yra garantuojama peticijos teisė. Šias peticijas nagrinėja būtent peticijų komitetas. Komiteto posėdyje aptarus gautą peticiją yra nusprendžiama kaip elgtis toliau – pvz. gali būti kreipiamasi į ES Komisiją su prašymu atlikti tyrimą, gali būti rengiami pranešimai visam Europos Parlamentui ar imamasi kitų veiksmų.

Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetis (DROI)

Tai užsienio reikalų komiteto (AFET) pakomitetis, kuris skatina žmogaus teises, demokratines vertybes ir mažumų apsaugą ne ES šalyse.

 

Europos Ombudsmenas

Tai nepriklausoma ES tarnyba, kuri tiria skundus dėl netinkamo ES institucijų ir įstaigų administravimo. Ombudsmeno tarnyba pradeda tyrimą gavusi skundą arba savo iniciatyva.

Skundus Ombudsmenui gali teikti piliečiai, gyventojai ES įsisteigę juridiniai asmenys.

Ombudsmenas renkamas Europos Parlamento penkerių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta.

 

Europos duomenų apsaugos prižiūrėtojas

Tai nepriklausoma priežiūros institucija, kuri prižiūri, kad visos ES institucijos ir įstaigos gerbtų teisę į privatumą ir duomenų apsaugą, kai dirba su asmenų duomenimis.

 

Šaltiniai

  1. Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
  2. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija
  3. Europos Teisingumo Teismo nuomonė dėl ES prisijungimo prie EŽTK – pranešimas spaudai, 2014 m. gruodžio 18 d.
  4. ES pagrindinių teisių agentūros svetainė
  5. Europos ombudsmeno svetainė
  6. Europos Parlamento svetainė – žmogaus teisių pakomitetis
  7. Europos Parlamento svetainė – peticijų komitetas
  8. Europa.eu portalas – apie ES institucijas