Neįgaliųjų teisės

Jungtinių Tautų Organizacija 2006 m. priėmė neįgaliųjų teisių konvenciją. Šią tarptautinę sutartį Lietuva ratifikavo 2010 m. Pagal šią konvenciją Lietuva privalo reguliariai teikti ataskaitas jos priežiūros organui. Taip pat konvencijos fakultatyvinis protokolas suteikia galimybę asmenims kreiptis į priežiūros organą, jei šie mano, kad jų teisės, kurios yra įtvirtintos konvencijoje, yra pažeidžiamos. Šis aktas yra pagrindas, kuriuo yra užtikrinamos neįgalių asmenų teisės Lietuvoje.

 

Švietimas

Lietuva, skirtingai nei pažangesnės Europos Sąjungos šalys, vis dar turi gana didelį kiekį specialiųjų švietimo įstaigų, kuriose mokosi tik vaikai su negalia. Taip pat Lietuvoje mokiniams su negalia vis dar dažnai skiriamas mokymas namuose. Lietuvos neįgaliųjų forumo surinktais duomenimis, apie pusė vaikų su negalia mokosi izoliacijos sąlygomis: 2014–2015 mokslo metais specialiosiose mokyklose mokėsi 3663 mokiniai, o namų mokymas 2014 metais skirtas daugiau nei 400-tams vaikų. Integruotai, bendrose mokyklose, mokosi apie 4000 mokinių su negalia. Kad žmonių su negalia švietimas Lietuvoje yra nevisavertis įrodo ir silpnas jų dalyvavimas aukštojo mokslo sektoriuje – studentų su negalia skaičius aukštosiose mokyklose jau ilgą laiką neviršija 1000, o tai yra mažiau nei 1 proc. visų studijuojančiųjų.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad didžiulė dalis Lietuvos švietimo įstaigų nėra pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia. Toks mokinių atribojimas vertinamas neigiamai ir yra taisytinas. Mokinių atskirtis sukuria neįgaliųjų stigmatizaciją ir kenkia jų socialinių įgūdžių vystymuisi.

Mokiniai, kurie turi regėjimo, klausos ar intelekto sutrikimų taip pat dažniausiai nesirenka bendrųjų mokymosi įstaigų – jie lanko specialias švietimo įstaigas. Bendrojo lavinimo mokyklose nėra pakankamai kompetetingų darbuotojų, kurie galėtų padėti mokiniams siekti rezultatų, taip pat absoliuti dauguma mokymosi priemonių nėra pritaikytos sutrikimų turintiems mokiniams. Ši problema turėtų būti sprendžiama nacionaliniu lygiu, siekiant pritaikyti švietimo įstaigų aplinką įvairių sutrikimų turintiems mokiniams.

Kai kurios žmogaus teisių organizacijos teikia siūlymus, kad mokinio krepšelio dydis turėtų būti individualizuotas, taip prisidedant prie mokinio situacijos gerinimo ir švietimo įstaigos aplinkos pritaikymo prie jo poreikių.

Aukštųjų mokyklų studentams teikiama finansinė pagalba specialiesiems poreikiams tenkinti ir išlaidoms už studijas iš dalies kompensuoti. Valstybinis studijų fondas, pateikus prašymą, moka neįgaliesiems tikslines išmokas, jei šie atitinka kriterijus.

 

Darbas

Šiuo metu Lietuvoje veikia neįgaliųjų įdarbinimo modelis, kuris yra orientuotas į paramą socialinėms įmonėms. Žmogaus teisių organizacijos pasisako prieš tokį modelį, nes jis yra neefektyvus ir reikalaujantis daug išlaidų. Dauguma organizacijų pasisako už modelio pertvarkymą į tokį, kuris būtų orientuotas į paskatinimą įdarbinti žmones su negalia atviroje darbo rinkoje.

 

Aplinkos pritaikymas

Didžiulė dalis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų yra nepritaikyti žmonėms su negalia. Privataus sektoriaus aplinka taip pat dažnai nėra pritaikyta.

Aplinkos nepritaikymas lemia tai, kad neįgalūs asmenys negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir būti visaverčiais visuomenės nariais. Dėl švietimo įstaigų nepritaikymo jie susiduria su problemomis siekdami išsilavinimo, jiems sunkiau įsidarbinti. Taip pat jie negali įgyvendinti kai kurių pilietinių ir politinių teisių, pvz. pasitaiko atvejų, kai balsavimo apylinkės nėra pritaikomos neįgaliesiems, dėl įstaigų nepritaikymo neįgalūs asmenys negali gauti tinkamų socialinių paslaugų ir panašiai.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo 2017 m. stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad asmenims su negalia sunkiai prieinamos sveikatos priežiūros įstaigos, neprieinamos regionuose (kaimiškosiose vietovėse). Iš 340 apklausoje dalyvavusių sveikatos priežiūros įstaigų tik 19 proc. pritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims, net 68 proc. apklausoje dalyvavusių įstaigų teigė esančios pritaikytos iš dalies, o 13 proc. tvirtino apskritai neprieinamos fizinę negalią turintiems asmenims.

Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu dėl viešojo transporto prieinamumo atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 4148 transporto priemonių (120 apklausoje dalyvavusių įmonių) tik 27,6 proc. transporto priemonių yra žemagrindės ir/ar turi įrangą, padedančią įlaipinti/išlaipinti žmones su specialiaisiais poreikiais, iš jų beveik 70 proc. senesnės nei 10 metų – ir neturi kitų neįgaliesiems reikalingų pritaikymų (vairuotojų iškvietimo mygtukų, švieslenčių, garso sistemų ir kt.). Didelė dalis įmonių (75 proc.) nenusiteikusios artimiausiu metu pirkti transporto priemonių, pritaikytų negalią turintiems asmenims.

 

Institucionalizacija

2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planą.

Šio plano tikslas – pertvarkyti Lietuvos globos sistemą. Lietuvos neįgaliųjų forumo duomenimis absoliuti dauguma žmonių su intelekto sutrikimais ir psichosocialine negalia, netekę artimųjų globos, apgyvendinami didelėse globos institucijose. Tokių globos namų Lietuvoje yra 42 ir juose gyvena 6862 žmonės, iš jų beveik 700 – vaikai. Gyvendami po kelis kambaryje, turėdami paklusti bendrai tvarkai, institucijose jie praranda savarankiškumo įgūdžius, netenka privatumo, žmogiško orumo.

Šiuo metu šis planas nėra vykdomas ir negalia turintys asmenys toliau yra siunčiami į globos įstaigas.

 

Neveiksnumas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa (2.10 str. 1 d.). Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu (2.10 str. 4 d.). Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama (2.10 str. 3 d.).

Egzistuoja du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Visišką asmens veiksnumo apribojimą Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) laiko itin griežta priemone Konvencijos 8 straipsnio, užtikrinančio asmeniui sritį, kurioje jis gali laisvai plėtoti ir įgyvendinti savo asmenybę, prasme, todėl pabrėžia, kad psichinio sutrikimo, netgi rimto, buvimas negali būti vienintelė priežastis, pateisinanti visišką veiksnumo apribojimą. EŽTT pažymi „kokybinius“ tokio sutrikimo reikalavimus. Remiantis EŽTT praktika, siekiant pateisinti visišką asmens veiksnumo apribojimą, psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“, kad pateisintų išimtinės priemonės taikymą.

Taip pat EŽTT praktikoje pabrėžiama kad, sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso inicijavimui turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas.

 

Kompensacijos

Lietuvoje asmenys gali gauti įvairaus tipo kompensacijas, kurios padeda jiems pritaikyti aplinką:

  1. Asmenims, kuriems reikalinga slauga ar priežiūra yra suteikiama kompensacija šioms paslaugoms.
  2. Asmenims, kurie turi judėjimo negalią, suteikiamos viešojo transporto lengvatos ir kompensacijos pritaikant ar įsigyjant automobilį. Neįgaliųjų automobilių parkavimui dažniausiai stovėjimo vietos mokestis netaikomas, yra įrengiamos stovėjimo vietos arčiau pastatų įėjimų.
  3. Neįgaliems asmenims iš dalies gali būti kompensuojamas nuomos mokestis. Taip pat dalis neįgaliųjų turi teise į valstybės paramą būstui įsigyti arba į kompensaciją, skirta būstui pritaikyti.
  4. Neįgalieji turi teisę gauti judėjimo kompensacinę techniką nemokamai arba mokamai tik iš dalies.

 

Šaltiniai

  1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
  2. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir jos Fakultatyvus protokolas
  3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
  4. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymas
  5. Įsakymas Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo
  6. Įsakymas Dėl Transporto išlaidų kompensacijos ir lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, tvarkos aprašo patvirtinimo
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla 3K-3-370-2008
  8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla 3K-3-166-2012
  9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla 3K-3-224/2013
  10. Lietuvos neįgaliųjų forumo informacija apie institucionalizacija
  11. Lietuvos neįgaliųjų forumo informacija apie padėtį švietimo sistemoje
  12. Informacija apie Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo 2017 m. stebėsenos ataskaitą