Moterų teisės

Lietuvoje moterų ir vyrų lygybė jau dažnai nėra nieko naujo, moterys turi visas pilietines, politines ir kitas žmogaus teises, jų lygybę garantuoja Lietuvos įstatymai ir tarptautiniai dokumentai. Nepaisant viso to, moterys tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vis dar susiduria su iššūkiais.

 

Diskriminacija darbo rinkoje ir švietimo sistemoje

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis dar pastebima gana didelė lyčių atskirtis darbo rinkoje ir švietimo sistemoje. Mūsų visuomenėje vis dar gana akivaizdus įsitikinimas, kad vienos profesijos yra „vyriškos“ (pvz. mechanikas, santechnikas), o kitos – „moteriškos“ (pvz. seselė, bibliotekininkė, sekretorė). To pasekmė – skirtingas lyčių pasiskirstymas skirtingose studijų programose ir vėliau profesijose.

Vienas iš reiškinių, kurie prisideda prie šios lyčių segregacijos – lyčių socializacija. Tai reiškinys, kai berniukai ir mergaitės yra iš esmės ugdomi skirtingai – jie skatinami domėtis skirtingais dalykais, jiems perkami skirtingi žaislai, (ne)leidžiama užsiimti tam tikra veikla. Pvz. mergaitėms neleidžiama žaisti su berniukais lipant į medį, nes „išpurvins suknelę“ arba neleidžiama berniukams lankyti šokių užsiėmimų, nes laikoma, kad tai yra „mergaitiškas“ užsiėmimas.

Moterų ir vyrų darbo užmokestis Lietuvoje Eurostat duomenimis 2016 m. skyrėsi 14,4% (ES vidurkis – 16,2%). Lietuvos statistikos departamento 2016 m. duomenimis iš visų dirbančių moterų tik 7,1% užima vadovės poziciją. Dažniausiai darbo užmokestis tik pradėjus dirbti tarp vyrų ir moterų nesiskiria, tačiau darbuotojams senstant atskirtis didėja. Tam dažnai įtakos turi laikinos pauzės moters darbe – nėštumas, motinystės atostogos ir kita. Taip pat prie to prisideda diskriminacija ir nepakankamas moterų įgūdžių vertinimas. Darbo užmokesčio skirtumo pasekmė – didesnė socialinė atskirtis sulaukus pensijinio amžiaus ir didesnė rizika skurdui.

Aptariant lyčių segregaciją darbo rinkoje svarbios ir kelios sąvokos:

  • Lipnios grindys – reiškia moterų profesinio mobilumo trūkumą, kai pradedama dirbti. Moterims dažnai yra sunkiau pradėti kilti karjeros laiptais dėl tam tikrų kliūčių.
  • Stiklo lubos – taip pat reiškia moterų profesinio mobilumo trūkumą, tačiau šiuo atveju yra sukuriami dirbtiniai barjerai moterims, siekiančioms užimti vadovaujančias pozicijas (dažniausiai tai atsitinka „vyriškose“ darbuose).
  • Stiklo eskalatorius – tai reiškinys, kuris būdingas vyrui dirbant „moteriškame“ darbe. Šiuo atveju vyras lengvai ir be kliūčių lipa karjeros laiptais ir dažnai gan greitai užima vadovo postą.

Žinoma, moterys dažnai susiduria ir su diskriminacija darbe, tačiau ši diskriminacija įgauna tokias formas, kurios kartais net nėra pastebimos. Pvz. vyrai prisiima nuopelnus, už moterų nuveiktus darbus arba bando paaiškinti moterims jau ir taip joms aiškius konceptus arba moterį bandoma atkalbėti nuo projektų pradėjimo ir t.t.

Dar įdomesnė statistika yra švietimo srityje. Eurostat duomenimis Lietuvoje yra net 21,7% daugiau moterų su aukštesniu ar aukštuoju išsilavinimu, nei vyrų (30-34 amžiaus grupėje). Tačiau moterys yra linkusios rinktis tokias studijų programos, kurios nesuteikia galimybės dirbti itin gerai apmokamo darbo (pvz. informacinių technologijų programų studentų daugumą sudaro vyrai, o švietimo – moterys).

Pasitaiko atskirties atvejų ir mokyklose – pvz. kai yra organizuojamos technologijų pamokos atskiriant mergaites ir berniukus į skirtingas grupes, be galimybės pasirinkti (dažniausiai mergaitėms dėstoma medžiaga apie buitį, o berniukams apie medienos, metalo apdorojimą). Tokia praktika yra diskriminuojanti ir formuojanti stereotipus apie lyčių vaidmenis.

2016 m. Lietuvos statistikos departamento duomenis šiose profesijose daugumą sudarė moterys:

  1. Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (85,3%)
  2. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (78,8%)
  3. Švietimas (78,7%)
  4. Finansinė ir draudimo veikla (74,8%)

 

Reprodukcinės teisės

Lietuvoje informacija apie kontraceptines priemones yra pateikiama tik privačiuose interneto svetainėse (t.y. nėra oficialios informacijos apie kontracepcija).

Lietuvoje kontracepcijos priemonės nėra kompensuojamos. Kai kuriuose Europos šalyse šios priemonės yra ne tik kompensuojamos, bet yra atkreipimas didesnis dėmesys į paauglius ir pažeidžiamas socialines grupes – jiems kontracepcijos priemonės kompensuojamos dar geresnės sąlygomis.

Lietuvoje abortai šiuo metu yra leidžiami, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Seime vis pasirodo iniciatyvų, kuriomis siekiama stipriai apriboti moterų reprodukcines teises.

Nėštumo nutraukimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“. Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Didesnį nei 12 savaičių nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai. Visais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas tik stacionaro ginekologijos skyriuje. Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, būtina moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) paaiškinti apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiems sutuoktiniams. Šią informaciją pateikia siuntimą išduodantis gydytojas akušeris-ginekologas, o pirmojo nėštumo atveju – gydytojas kartu su moterų konsultacijos vedėju. Pageidautina, kad pokalbyje dalyvautų psichologas.  Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, būtina moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) paaiškinti apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiems sutuoktiniams. Šią informaciją pateikia siuntimą išduodantis gydytojas akušeris-ginekologas, o pirmojo nėštumo atveju – gydytojas kartu su moterų konsultacijos vedėju. Pageidautina, kad pokalbyje dalyvautų psichologas (1 str.). Visais atvejais nėštumui nutraukti būtinas moters (pageidautinas ir sutuoktinio) sutikimas (3 str.). Kontraindikuotino nėštumo nutraukimo operacijos atliekamos nemokamai, kitais atvejais yra apmokamos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus įkainius (4 str.).

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą abortą (142 str.) ir privertimą darytis neteisėtą abortą (143 str.)

 

Higienos produktų apmokestinimas (tampon tax)

Lietuvoje moterų higienos produktams yra taikomas įprastas 21% pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Šiuo metu pažangiose šalyse pradeda vyrauti nuomonė, kad moterų higienos produktai yra būtini ir turėtų būti kuo lengviau prienami, tai reiškia taikant lengvatinį PVM tarifą arba jo netaikant visai.

 

Smurtas artimoje aplinkoje

Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 m. Lietuvoje užregistruota daugiau nei dešimt tūkstančių nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje (apie 30 per dieną). 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys. 91% smurtautojų yra vyrai. Akivaizdu, kad Lietuvoje smurto artimoje aplinkoje problema yra didžiulė.

 

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas

Šis įstatymas buvo priimtas siekiant reaguoti į smurto artimoje aplinkoje problemą. Įstatymas įsigaliojo 2011 m. Pagrindinės šio įstatymo nuostatos:

  • Organizuojamos prevencinės priemonės kovai su smurtu (4 str.)
  • Įtvirtinamos apsaugos priemonės: laikinas išsikėlimas iš gyvenamosios vietos, įpareigojimas nesiartinti prie aukos, nebendrauti (5 str.)
  • Aukai nebereikia rašyti skundo. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, privalo patys užrašyti duomenis apie smurto faktą (7 str.)
  • Policija aukai privalo pateikti informaciją įvykio vietoje apie apie galimybes gauti pagalbą ir su aukos žinia praneša apie įvykį specializuotos pagalbos centrui (9 str.)

Smurtas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

 

Stambulo konvencija

Lietuva delsia ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją). Ši konvencija yra pažangiausia tarptautinė sutartis, siekiant kovoti su smurtu artimoje aplinkoje.

Ši Konvencija yra taikoma moterims ir mergaitėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, rasės, religijos, socialinės kilmės, buvimo migrantėmis ar seksualinės orientacijos ir pan. Konvencijoje pripažįstama, kad tam tikroms moterų ir merginų grupėms kyla didesnė smurto grėsmė, todėl šalys turi užtikrinti, kad į tais būtų atsižvelgiama. Valstybės taip pat yra skatinamos taikyti konvenciją ir kitoms smurto šeimoje aukoms, neišskiriant vyrų, vaikų bei pagyvenusių asmenų.

Konvencija laiko smurtą prieš moteris žmogaus teisių pažeidimu ir diskriminacijos forma. Tai reiškia, kad valstybės bus atsakingos, jei jos tinkamai nereaguos į tokio pobūdžio smurtą.

Konvencija yra pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje yra apibrėžiama lytis. Joje pripažįstama, kad moterys ir vyrai nėra tik biologiškai nulemtos moteriškos ar vyriškos lyties, tačiau ir priklauso socialiai sukurtai lyties kategorijai, kuri priskiria moterims ir vyrams tam tikrus vaidmenis bei elgesį. Tyrimų rezultatai rodo, jog tam tikri vaidmenys bei elgesys gali prisidėti prie to, kad smurtas prieš moteris taptų priimtinu.

Konvencijoje pristatomi tokie baudžiamieji nusikaltimai, kaip moters lytinių organų žalojimas, priverstinė santuoka, persekiojimas, priverstinis abortas bei priverstinė sterilizacija. Prisijungusios šalys narės turės užtikrinti, kad jų teisinės sistemos persekiotų ir už nusikaltimus, kurie anksčiau jų teisinėse sistemose neegzistavusius.

Konvencijoje raginamas atitinkamų valstybės institucijų bei organizacijų įsitraukimas, kad su smurtu prieš moteris bei smurtu šeimoje būtų kovojama koordinuotai. Tai reiškia, kad institucijos bei NVO neturėtų veikti vienos, bet parengtų bendradarbiavimo protokolus.

Konvencija reikalauja šių dalykų iš valstybės:
Prevencijos

  • keisti požiūrį, lyčių vaidmenis bei stereotipus, dėl kurių yra toleruojamas smurtas prieš moteris;
  • apmokyti profesionalus dirbti su aukomis;
  • didinti informuotumą apie įvairias smurto formas bei jų traumuojantį poveikį;
    mokymo medžiagą lygių galimybių klausimais įtraukti į visų švietimo lygių mokymo programas;
  • bendradarbiauti su NVO, žiniasklaida bei privačiuoju sektoriumi, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį.

Apsaugos

  • užtikrinti, kad aukos poreikiai bei saugumas būtų svarbiausi;
  • įdiegti specializuotas paramos paslaugas, kad būtų teikiama medicininė pagalba bei psichologinės ir teisinės konsultacijos aukoms bei jų vaikams;
  • įsteigti pakankamą prieglaudų skaičių bei įdiegti visą parą veikiančias nemokamas pagalbos telefonu linijas.

Teisinių veiksmų

  • užtikrinti, kad už smurtą prieš moteris būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė bei kaltininkai būtų atitinkamai baudžiami;
  • užtikrinti, kad joks smurto veiksmas nebūtų pateisinamas dėl kultūros, papročių, religijos, arba taip vadinamos “garbės”;
  • užtikrinti, kad aukos būtų ypatingai apsaugotos tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu;
  • užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos nedelsiant atsakytų į pagalbos šauksmus bei tinkamai reaguotų į pavojingas situacijas.

Stebėsenos

  • įsteigti stebėsenos priemonę, sudarytą iš šalių narių ekspertų, vertinančią, kaip šalys įgyvendina ir laikosi Konvencijos nuostatų, siekiant užtikrinti jos ilgalaikį poveikį.

Šioje konvencijoje nusikaltimais laikomi šios veikos:

  • fizinis smurtas;
  • psichologinis smurtas;
  • persekiojimas;
  • lytinis smurtas, įskaitant prievartavimą;
  • seksualinis priekabiavimas;
  • priverstinė santuoka;
  • moters lyties organų žalojimas;
  • priverstinis abortas ir priverstinė sterilizacija.

 

Seksualinis priekabiavimas

Seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato atsakomybę už seksualinį priekabiavimą esant darbo santykiams: darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Taip pat įtvirtinta prievolė švietimo ir mokslų įstaigoms užtikrinti, kad mokslo ir studijų institucijos mokiniai, studentai ir darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo.

Asmuo, patyręs seksualinį priekabiavimą ar priekabiavimą lyties pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

 

#MeToo judėjimas

Tai judėjimas, kuris išpopuliarėjo 2017 m. socialiniuose tinkluose, kai moterys (ir ne tik) naudodamos grotažymę #MeToo pradėjo dalintis istorijomis, kurios parodė kaip plačiai yra paplitęs seksualinis priekabiavimas, ypač darbovietėse.

Šis judėjimas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje padėjo atskleisti gana didelį kiekį asmenų, kurie atliko veiksmus, kurie gali būti traktuojami kaip seksualinis priekabiavimas – to pasekoje kai kurie jų prarado savo darbus ir kitas svarbias pozicijas.

Judėjimas taip pat susilaukė ir kritikos, nes daug pasakojimų yra anoniminiai, jie skelbiami jau suėjus senaties terminui, tad oficialus baudžiamasis persekiojimas nebėra galimas.

 

Prekyba žmonėmis

Prekyba žmonėmis – žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimas.

Lietuvės moterys į žmogaus prekybos tinklus patenka įvairių nusikalstamų veiklų vykdymui, seksualiniam išnaudojimui, priverstinei santuokai. Į šiuos tinklus dažnai patenkama užverbuojant asmenis pažadais, apgaule, įklampinimu į skolas.

Pagal Vidaus Reikalų Ministerijos ataskaitą, 2016 m. Lietuvoje buvo atliekami 56 ikiteisminiai tyrimai dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis.

Lietuvoje už prekybą žmonėmis nustatyta baudžiamoji atsakomybė.

 

Moterų vaizdavimas medijoje

Moterys įvairiose medijos platformose vis dar yra vaizduojamos problematiškai – atsižvelgiant į vyraujančius stereotipus. Dažnai moterys yra objektifikuojamos, vaizduojamos kaip sekso objektas. Jos vaizduojamos priklausomos nuo vyrų arba esančios tik tam, kad pasirūpintu namais ir šeima.

Moterims skirti žurnalai vis dar pasižymi itin stereotipiškomis temomis – dietos, receptai, grožio patarimai. Kai kurios leidyklos Lietuvoje spausdina atskirus galvosūkių žurnalus moterims, skelbiant, kad juose klausimai yra lengvesni.

Filmuose dažnai moterys nėra vaizduojamos vienos – šalia (ar už jų) yra vyrai. Net jei ir iš esmės filmas yra apie moterį, dažniausiai pabaigoje ji susiranda vyrą, nes tai laikoma „gražia pabaiga“. Tikrai nepriklausomų moterų medijose itin trūksta.

 

Produktų ir paslaugų kainos

Itin dažnai pasitaiko, kad moterims tenka mokėti daugiau už tapačias paslaugas ir prekes, nei vyrams. Pvz. kirpyklose ar grožio salonuose yra nurodomos atskiros kainos moterims ir vyrams – tai diskriminacinis požymis, kainos turėtų būti nurodomos pagal paslaugos tipą, o ne lytį.

Taip pat moterų higienos produktai yra žymiai brangesni, nei vyrų – pvz. skiriasi skutimosi peliukų, dušo žėlė, dezodorantų ir panašių prekių kainos. Pasitaiko atvejų, kai prekės yra reklamuojamos tik moterims, nors prekė neturi jokios sąsajos su lytimi – pvz. mineralinis vanduo moterims.

 

Šaltiniai

  1. Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą
  2. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis Kodeksas
  3. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
  4. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
  5. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas
  6. Europos Tarybos puslapis apie Stambulo konvenciją
  7. Europos Tarybos lankstinukas apie Stambulo konvenciją
  8. Eurostat duomenys apie lytis
  9. Eurostat duomenys apie lyčių atlyginimo skirtumus
  10. Moterys ir vyrai Lietuvoje 2016 – Lietuvos statistikos departamentas
  11. Smurtas artimoje aplinkoje – Lietuvos statistikos departamentas
  12. Valstybinė mokesčių inspekcija – PVM
  13. Seksualinis priekabiavimas ar flirtas? – Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
  14. Lietuvos Vidaus Reikalų Ministerijos ataskaita apie prekybą žmonėmis, 2016 m.
  15. Kontracepcijos atlasas 2018 m. (European Parliamentary Forum on Population & Development)