LGBT+ teisės

Lietuvoje homoseksualūs santykiai buvo dekriminalizuoti dar 1993 m., tačiau šiuo metu seksualinių ir lytinių mažumų teisinė situacija vis dar nėra patenkinama.

Partnerystė

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas buvo priimtas 2000 m., šio kodekso 50 str. 1 d. f punkte suformuotas pasiūlymas Vyriausybei iki 2002 m. parengti civilinės partnerystės įstatymų projektą. Seimui buvo teikti keli partnerystės įstatymo projektai, tačiau nei vienas jų nebuvo priimtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad partnerystės institutas nėra įtvirtintas ne tik tos pačios lyties poroms, bet partnerystės negali sudaryti ir skirtingų lyčių poros. Be šio instituto poros teisės yra suvaržomos (pvz. poros negali pasiimt bendros paskolos banke, neturi teisės į ilguosius pasimatymus laisvės apribojimo įstaigose, negali paveldėti partnerio turto).

Europos žmogaus teisių teismas yra pasisakęs, kad partnerystės institutas suteiktų galimybę poroms gauti tokias pat ar panašias teises, kaip ir santuoka ir to užtektų, kad būtų užtikrinti Europos žmogaus teisių konvencijos standartai (byla Orlandi ir kt. prieš Italiją).

Partnerystė šiuo metu yra įteisinta tokiose šalyse kaip Vokietija, Italija, Graikija.

 

Santuoka

Lietuvoje santuokos institutas yra įtvirtintas Konstitucijoje (38 str.) ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (3.7 str.). Abu teisiniai aktai nustato, kad santuoka yra tik tarp vyro ir moters. Tai reiškia, kad norint įtvirtinti tos pačios lyties santuokas reikėtų keisti Konstituciją.

Europos žmogaus teisių teismas yra pasisakęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija nenumato valstybėms pareigos pripažinti tos pačios lyties porų santuokas, tačiau valstybės privalo kokia nors forma teisiškai pripažinti tos pačios lyties poras ir saugoti jų statusą (byla Orlandi ir kt. prieš Italiją).

Nepaisant neprivalomumo įteisinti santuoką pagal EŽTK šalys pasirenka sulyginti porų teises. Santuoka šiuo metu yra įteisinta Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Suomijoje. Taip pat ir JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Australijoje.

 

Įvaikinimas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.210 str. numato, kad „Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.“

Tai reiškia, kad tos pačios lyties poros neturi teisės įsivaikinti, kol nėra leidžiamos tos pačios lyties santuokos arba nėra pakeista ši nuostata.

Europos žmogaus teisių teismo praktika nėra pilnai susiformavusi, tačiau byloje Fretté prieš Prancūziją teismas yra pasisakęs, kad EŽTK negarantuoja teisės įsivaikinti. Tai nereiškia, kad valstybės negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris suteiktų asmenims daugiau teisių, nei numato konvencija. Šalyse, kuriuose teisė įsivaikinti yra suteikiama, pavyzdžiui nesusituokusiems asmenims, joms kyla pareiga nediskriminuoti neheteroseksualios orientacijos asmenų įvaikinimo klausimais (byla E.B. prieš Prancūziją).

 

Diskriminacijos draudimas

Diskriminacijos draudimą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas ir tarptautiniai teisės aktai.

Šioje srityje Lietuvoje yra pažengusi nemažai, tačiau svarbu paminėti, kad į draudžiamos diskriminacijos apibrėžimą nėra įtraukta lytinė tapatybė. Tai reiškia, kad asmuo, lytinės tapatybės pagrindu, vis dar faktiškai galėtų būti atleistas iš darbo ar kitaip diskriminuojamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 str. numato griežtas bausmes už diskriminaciją (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 3 m.), tačiau dažnai diskriminacijos atvejai nepasiekia teismo, nes ikiteisminiai tyrimai yra nutraukiami arba net nepradedami.

 

Kraujo donorystė

Lietuvoje kraujo donorystę reguliuoja Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymas, kuris nenumato jokių diskriminacinių nuostatų, tačiau pagal jį paruoštas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Kraujo donorų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, privalomųjų tyrimų sąrašo, reikiamų sveikatos rodiklių ir kraujo donorų apklausos anketos patvirtinimo“, kuriame kaip priedas pridedama „Kraujo ir kraujo sudėtinių dalių donorų apklausos anketa“ yra galimai diskriminuojanti.

Šioje anketoje 8. punktas numato klausimą vyrams: „ar turėjote santykių su kitais vyrais?“. Atsakius teigiamai asmeniui galimai gali būti neleista paaukoti kraujo. Šios anketos šiuo metu yra naudojamos Nacionalinio kraujo centro.

Europos žmogus teisių teismas nėra iki galo išnagrinėjęs šio klausimo, nes bylose prieš Italiją, kurioje iki 1991 m. nebuvo leista homoseksualiems žmonėms aukoti kraują toks draudimas buvo panaikintas dar iki sprendimo paskelbimo, tad teismas nutraukė bylas (Tosto prieš Italiją ; Crescimone prieš Italiją ; Faranda prieš Italiją).

 

Žodžio laisvė

Lietuvoje šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, kuriame teigiama, kad informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“ yra neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija.

Pagal įstatymą tokia informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti arba tokiu laiku, kai informacija nepilnamečiai negali pasinaudoti (pvz. filmai turi būti žymimi atitinkamais ženklais „S“, „N-14“ ir panašiai).

Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra pasisakęs, kad visuomenės interesų apsauga ribojant žodžio laisvę turi būti proporcinga ir turi būti taikomos kuo švelnesnės priemonės šiai apsaugai įgyvendinti. Be to, turi būti reali grėsmė teisės saugomiems gėriams, kad apskritai būtų galima taikyti apribojimus, nes priešingu atveju tokių apribojimų taikymas kaip tik gali stigmatizuoti socialines grupes ir skatinti homofobiją (Kaos Gl prieš Turkiją ; Bayev ir kiti prieš Rusiją).

 

Konversijos terapija

Lietuvoje terapija. kuri teigia, kad gali pakeisti asmens lytinę orientaciją, vis dar nėra uždrausta, tad Lietuvoje vis dar egzistuoja tokios programos.

Moksliniai tyrimai nurodo, kad tokios programos ne tik nepadeda pakeisti asmens seksualinės orientacijos, bet gali jam pakenkti psichologiškai, skatinti depresiją, savižudybes ir socialinę izoliaciją.

Tokią praktiką draudžią tokios šalys kaip Australija, Danija, iš dalies JAV, kitose šalyse to dar tik siekiama.

 

Šeimos apibrėžimas

Lietuvoje ne kartą bandyta apibrėžti šeimos sąvoką, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad šeimos sąvoka negali būti suprantama tik kaip vyro, moters ir jų vaikų santykiai esant santuokoje, nes taip būtų susiaurinama šeimos sąvoka. Tai reiškia, kad šeima turėtų būti suprantama ne tik kaip iš santuokos kylantys santykiai.

Teismas pasisakė, kad šeimai būdingi pastovūs emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašūs ryšiai bei savanoriškas apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (byla Nr. 21/2008).

 

Lyties keitimas

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtina teisę pasikeisti lytį pilnamečiui asmeniui, kuris nėra susituokęs (2.27 str.). Tas pats straipsnis įtvirtina, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Iš čia kyla teisinė spraga, nes jokie įstatymai, kurie reglamentotų lyties keitimą, nėra priimti.

Dėl šios teisinės spragos buvo kreiptasi į Europos žmogaus teisių teismą (byla L. prieš Lietuvą). Teismas teigė, kad EŽTK nustato pozityviąją pareigą valstybės pripažinti lyties pakeitimą translyčiams asmenims, kuriems atlikta operacija, pakeičiant civilinės būklės aktų įrašus ir atliekant kitus veiksmus.

Lietuva buvo įpareigota per 3 mėnesius priimti reikiamus įstatymus arba jei to nepavyktų padaryti – sumokėti 40000 eurų žalos atlyginimą pareiškėjui.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš dalies šią problemą padeda spręsti Lietuvos teismai nustatydami, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys, tiek paties asmens socialinis elgesys. Remiantis šia argumentacija teismai leidžia translyčiams asmenims pasikeisti dokumentus ir neatlikus medicininių procedūrų (bylos nr. e2YT-5326-987/2017 ir e2YT-5329-934/2017).

 

Šaltiniai:

  1. Straipsnis apie homoseksualių santykių dekriminalizaciją
  2. Equaldex – interaktyvus LGBT+ teisių žemėlapis
  3. Moksliniai tyrimai apie konversijos terapiją
  4. Nacionalinio kraujo centro donorystės anketa
  5. Europos žmogaus teisių teismo praktikos santrauka LGBT+ tematika
  6. Europos žmogaus teisių teismo sprendimas L. prieš Lieuvą
  7. Lietuvos Respublikos Konstitucija
  8. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
  9. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
  10. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas
  11. Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas
  12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Kraujo donorų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, privalomųjų tyrimų sąrašo, reikiamų sveikatos rodiklių ir kraujo donorų apklausos anketos patvirtinimo“
  13. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Tesimo byla Nr. 21/2008 Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos
  14. Trans byla e2YT-5326-987/2017 (Vilniaus miesto apylinkės teismas)
  15. Trans byla e2YT-5329-934/2017 (Vilniaus miesto apylinkės teismas)