Teismai

Teismas – tai viena iš institucijų, kuri Lietuvoje vykdo valdžią (Konstitucijos 5 str.). Tai institucija, kuri vykdo teisingumą, sprendžia kilusius ginčus tiek tarp privačių asmenų, tiek tarp asmenų ir valstybės (jos institucijų, pareigūnų). Teismai yra nepriklausomi ir vadovaujasi tik įstatymais (Konstitucijos 109 str.). Lietuvos teismų sistema yra sutvarkyta taip, kad aukštesnės instancijos teismai gali peržiūrėti (jei reikia – pakeisti) žemesnės instancijos teismų sprendimus.

Lietuvos teismų sistemą sudaro:

  • Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
  • Bendrosios kompetencijos teismai
    • Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
    • Lietuvos apeliacinis teismas
    • Apygardų teismai
    • Apylinkių teismai
  • Administraciniai teismai
    • Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
    • Apygardų administraciniai teismai

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Šis teismas – ypatinga institucija. Konstitucinis teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai (kitaip – poįstatyminiai aktai) neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Į Konstitucinį teismą gali kreiptis tik specialūs subjektai – Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir kiti teismai. Nors pasirodo siūlymų suteikti galimybę į šį teismą kreiptis ir individams, organizcijoms, tačiau toks pasiūlymas iki šiol nėra priimtas.

Konstitucinis Teismas taip pat teikia išvadas dėl:

  1. Seimo ar Prezidento rinkimų įstatymų pažeidimų;
  2. Prezidento sveikatos būklės;
  3. Tarptautinių sutarčių atitikimo Konstitucijai;
  4. Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkrečių veiksmų prieštaravimo Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Viso Konstituciniame Teisme dirba 9 teisėjai. Kas 3 metus Konstitucinis Teismas yra atnaujinamas vienu trečdaliu. Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

 

Bendrosios kompetencijos teismai

Šie teismai nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai – ir administracinių nusižengimų bylas.

Apylinkės teismai – yra pirmoji instancija daugumai bylų.

Apygardos teismai – yra antroji instancija daugumai bylų, tačiau gali būti ir kaip pirmoji instancija, kai bylos laikomos sudėtingesnėmis.

Lietuvos apeliacinis teismas – yra antroji instancija byloms, kurias kaip pirmosios instancijos teismai išnagrinėjo apygardų teismai. Šis teismas taip pat nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – tai kasacinė instancija įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžiams, sprendimams, nutartims ir nutarimams. Jis formuoja vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.

 

Administraciniai teismai

Tai specializuoti teismai, skirti spręsti administracinius ginčus. Šie teismai nagrinėja skundus (prašymus) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo). Tam tikri administraciniai ginčai gali būti (kartais ir privalomai) sprendžiami ikiteismine tvarka.

Apygardos teismai – tai pirmoji daugumos administracinių ginčų instancija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas – tai apeliacinė daugumos administracinių ginčų instancija, taip pat pirmoji instancija kai kurioms sudėtingesnėms byloms. Šis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisės aktus. Taip pat šis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, t.y. šis teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje tikrindamas ar norminiai teisės aktai atitinka aukštesnio galios teisės aktus, jei tai nėra priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai.

 

Teisminis precedentas

Tai teisės šaltinis, kuris yra privalomas teismams. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant; nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento.

 

Šaltiniai