„Vadink mane savo vardu“ apžvalga

Pirmą kartą „Vadink mane savo vardu“ pamačiau dar praeitais metais žiemą po sunkios dienos. Filmas nukėlė mane į mažą Italijos miestelį, leido pamatyti vieną iš gražiausių meilės istorijų ir suprasti, kas esu ir ką jaučiu. Nuo ekrano tirpstant paskutinei scenai ir per ausines skambant jai skirtai dainai, aš jau verkiau. Nesenai perskaičiau ir knygą, pagal kurią filmas buvo pastatytas. Amerikiečių autoriaus André Aciman romanas tokiu pat pavadinimu man priminė, kodėl taip įsimylėjau šią istoriją. Nors iš tiesų per visus tuos mėnesius vis prisimindavau „Vadink mane savo vardu“ ir slapta tikėjausi,…

Skaityti